Morisas L.Vendenas
Žmogaus Sūnus atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę (Lk 19,10).
„Atvykęs į Jerichą, Jėzus ėjo per miestą. Ten buvo žmogus, vardu Zachiejus, muitininkų viršininkas ir turtuolis“ (Lk 19,1–2).
Jerichas garsėjo savo muitininkais ir mokesčių rinkėjais. Čia žydas galėjo tapti savo tautos išdaviku, galėjo parsiduoti romėnams ir taip praturtėti, nes gaudavo dalį nuo savo surinktų pinigų. Jo pajamos priklausė nuo to, kiek pinigų jis surenka. O jei jis dar ir apgaudinėdavo, tai greitai tapdavo turtuoliu. Toks buvo ir Zachiejus, muitininkų viršininkas.
Zachiejus girdėjo, kad į miestą atvyksta Jėzus. Bet Jėzus jau anksčiau pasiuntė savo Dvasią, kuri palietė Zachiejaus širdį. Staiga jis labai panoro pamatyti tą Vyrą iš Nazareto. Biblijoje sakoma, kad Zachiejus troško pamatyti Jėzų, koks Jis esąs. Koks Jis? Nekalbama apie tai, kad jis norėjo matyti Jėzaus darbus ar girdėti Jo žodžius. Ne, jis norėjo matyti, koks Jėzus. Jis norėjo pajusti tai širdimi. Viena yra žinoti, ką Jėzus pasakė, o visai kas kita – žinoti, koks Jis.
„Jis troško pamatyti Jėzų, koks Jis esąs, bet negalėjo per minią, nes pats buvo žemo ūgio“ (Lk 19, 3). Įsivaizduokite, kaip tas žmogus, Zachiejus, visada oriai ir jausdamas savo vertę vaikščiojęs Jericho gatvėmis, dabar ropščiasi į medį kaip gatvės berniūkštis. Matyt, norėdamas pamatyti Jėzų jis pamiršo net savo visuomeninę padėtį.
„Atėjęs į tą vietą ir pažvelgęs aukštyn, Jėzus tarė: ‘Zachiejau, greit lipk žemyn! Man reikia šiandien apsilankyti tavo namuose.‘ Šis skubiai nulipo ir su džiaugsmu priėmė Jį“ (Lk 19,5–6).
Ketindamas aplankyti Zachiejaus namus Jėzus tuo pačiu priėmė kvietimą, kuris jau buvo išsakytas muitininko širdyje. Jėzus sutiko jį ten, kur jis buvo. Jis padėjo Zachiejui išlipti iš medžio ne tik fizine, bet ir dvasine prasme. Jis padėjo muitininkui išspręsti didžiulę jį kankinusią problemą.
