MARIJAI SKIRTOJI EVANGELIJA

Morisas L.Vendenas

Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu! (Mt 11, 28)

Betanijoje, mažame miestelyje, gyveno dvi moterys – Marija ir Morta. Su jomis gyveno ir jų brolis Lozorius, kuris, kaip atrodo, maitino visą šeimą. Jų tėvas ir motina, matyt, seniai buvo mirę. Visa apylinkė gerai pažinojo šias dvi moteris, bet Marija buvo labiau linkusi bendrauti negu Morta. Ji nesijausdavo nejaukiai net ir didelėje draugijoje. Visi mėgo Mariją. Kai tik kas nors sumanydavo daryti kviestinius pietus, būtinai pakviesdavo ir Mariją, su ja visiems būdavo malonu bendrauti.

Kartą vienas iš sinagogos vyresniųjų, vardu Simonas, Marijai ėmė rodyti kiek didesnį dėmesį. Paslėpęs širdyje savo piktus ketinimus jis panoro geriau su ja susipažinti. Ir tai jam pavyko. Iš pradžių Marija nieko neįtarė, nes buvo draugiška su visais žmonėmis. Bet pamažu, didžiojo apgaviko padedamas, Simonas įtraukė Mariją į nuodėmę.

Marija nesugebėjo to nuslėpti, ir greitai visi žinojo, kad ji – puolusi moteris. Jos gyvenimas Betanijoje pamažu tapo nepakeliamas, ir Marija, pasiėmusi nedidelį savo turtą, išėjo iš miesto. Ji patraukė Mo­rės kalvos link, į miestą, vadinamą Magdala. Todėl vėliau ją imta vadinti Marija Magdalena.

Ten Marija rado lengvą kelią užsidirbti pinigų, tačiau vėliau tas leng­vas kelias virto sunkia našta. Magdaloje buvo žmonių, kurie dosniai jai mokėjo, ją priėmė ta visuomenė, ji netgi susirado draugų, kurie dažnai ją aplankydavo. Tačiau ją slėgė vis sunkesnė moralinė našta. Lengvas kelias užsidirbti pinigų jai virto kančia.

Kartą į miestą užklydo keliaujantis Pamokslininkas. Magdalos gatvė­se Jis skelbė žmonėms tai, apie ką jie anksčiau nebuvo girdėję. Tais laikais niekas nenorėjo turėti draugų muitininkų, puolusių moterų ir vagių. Bet Jėzus pasakė: „Ateikite pas Mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti; Aš jus atgaivinsiu!“ Atgaiva? Marijai, kuri naktimis negalėjo sudėti bluosto? Dar daugiau, ji girdėjo žodžius: Ateinančio pas Mane neatstumsiu (Jn 6, 37).

Pirmą kartą per savo gyvenimą Marija patyrė tikrąjį Dievo charak­terį – Jo meilę, kuri buvo parodyta per Kristų. Ir ji suprato, kad Dievas ją priims ir kad jai daugiau nereiks bėgti nuo Dievo, kurio ji taip bijojo.