II dalis
Biblija moko mus gyventi tikėjimu, ne regėjimu, o mąstymo malda jausmus ir pojūčius iškelia aukščiau doktrinų ir tiesos. Biblija sako, kad mūsų širdys nedoros, ir mes galime būti išgelbėti, tik priėmę Kristaus auką ant kryžiaus.
Senojo Testamento Dievo žmonės ryte ir vakare atnašaudavo aukas. Šiandien tai tolygu ryto ir vakaro maldoms, kurių metu atnaujiname savo atsidavimą Kristui ir pasitikėjimą Jo krauju. Susikoncentravimo maldą siūloma atlikti kasdien po dvidešimt minučių ryte ir vakare. (Neužmirškite, kad šėtonas yra apgaulės žinovas!) Nors tikra biblinė susikaupimo malda yra kupina minčių ir veiksmų, susikoncentravimo maldos tikslas yra išvalyti protą nuo visų minčių ir rūpesčių, kad nutiltų sąmoningos mintys (tai vadinama įžengimu į tylą) ir kad žmogus aiškiau girdėtų savy Dievo balsą.
Nors dėmesio sutelkimas į Jėzų ar žodžius iš Šventojo Rašto gali atrodyti nekaltas – juk argi mums nereikia apmąstyti Raštą ir argi nenorime aiškiau girdėti Dievo balsą? – šis paplitęs maldos metodas yra labai pavojingas, nes jis padeda pasiekti atsipalaidavusią proto būseną, kurioje gali pradėti kalbėti „balsas“ (vidinis ar išorinis) ir formuoti mūsų protą. Manydami, kad girdi Dievo balsą, žmonės iš tiesų susiduria su piktųjų dvasių balsais.
Deja, šis populiarus maldos metodas yra naudojamas daugelyje krikščioniškų Bažnyčių ir maldos susirinkimų. O juk tai tas pats senas šėtono nuodas, vadinamas spiritizmu, tik kitaip pateikiamas, nes tokio tipo maldų negalima pagrįsti Biblija.
Mąstymo malda – dar vienas mistinis būdas, padedantis įžengti į pakeistą sąmonės būseną, – buvo sukurta trečiame ir ketvirtame amžiais Dykumos tėvų, katalikų vienuolių, kurie praktikavo rytietišką misticizmą Vidurio Rytuose. Ji buvo perduodama iš kartos į kartą, ir galiausiai 16 a. Ignacas Lojola sėkmingai sukūrė jos pagrindus, kurių laikomasi ir šiandien. Nors jos šalininkai krikščionys gali tai neigti, toks maldos metodas yra tik dar viena savihipnozės forma ir yra analogiška populiariems meditacijos būdams, taip pat daugeliui dzenbudizmo, induizmo ir okultizmo praktikų. Tai visiškai subjektyvūs išgyvenimai, akcentuojantys ne faktus, o jausmus.
Melody Mason
