Tada, būdami varge, jie šaukėsi Viešpaties, ir Jis gelbėjo juos iš bėdų (Ps 107, 6).
Bendravimas su Jėzumi yra krikščioniškojo gyvenimo pagrindas, o malda yra tiesioginis bendravimas su Dievu ir padeda tą bendravimą palaikyti. Štai kodėl šėtonas padarys viską, kad sutrukdytų jums ieškoti Dievo per maldą.
Vienas iš būdų, kuriuo jis visada naudojasi, yra nuolat gundyti jus, kad nusidėtumėte. Jis pasistengia, kad mes pultume, o paskui įperša mintis, esą mūsų padėtis beviltiška ir kad toliau ieškoti Dievo nebėra prasmės. Gundydamas mus nusidėti, šėtonas labiausiai nori suardyti mūsų santykius su Dievu.
Kai suprasime, kad esame bejėgiai patys ką nors padaryti ir tuo užsitarnauti Dievo palaiminimą ir Jo išgelbėjimą, tai nepaisant savo silpnybių, nuopuolių ir nuodėmių imsime ieškoti teisingų santykių su Jėzumi. „Kai jautiesi nusidėjęs ir negali melstis, tuomet melstis būtina. Nors tau gėda, jautiesi nevertas ir menkas, turi melstis ir tikėti“ (Kristaus Kalno pamokslas, 123p.).
Maldoje slypi jėga. Tik melsdamiesi ir bendraudami su Dievu mes galime atsispirti nuolatiniams šėtono gundymams. Juo daugiau reikšmės skiriame maldai, juo daugiau meldžiamės. Viešpats prižada, kad „nė viena nuoširdi malda nenueis veltui. Aidint dangaus choro himnams, Dievas girdi ir paties silpniausio žmogaus balsą. Mes išsakome savo slapčiausius troškimus nuošaliame kambaryje, eidami keliu meldžiamės netardami žodžių, ir tie žodžiai pasiekia Visatos Valdovo sostą. Tų žodžių gali negirdėti jokio žmogaus ausis, bet jie negali išnykti tyloje, negali pasimesti reikalų gausybėje. Niekas negali užgožti slapčiausio troškimo. Jie pakyla virš gatvių ūžesio, virš daugiatūkstantinės minios triukšmo ir pasiekia Dangiškuosius rūmus. Mes kreipiamės į Dievą, ir Jis išgirsta mūsų maldas“ (ten pat.).
Morisas L.Vendenas
