Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

MES NIEKADA NEMIRSIME 0 2018-05-21 — 22:16

Morisas L.Vendenas

lr kiekvienas, kuris gyvena ir tiki Mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki? (Jn 11, 26)

Betanijoje, kur gyveno Marija ir Morta, buvo sergantis žmogus vardu Lozorius, Marijos brolis, tos pačios Marijos, kuri patepė Jėzų brangiaisiais aliejais ir nušluostė Jo kojas savo plaukais.

Knygoje „Su meile iš Dangaus“ sakoma, kad Lozorius, pirmą kartą sutikęs Jėzų, iš karto Juo patikėjo. Jis tapo vienu iš labiausiai atsidavusių Kristaus mokinių (57-as skyrius). Jie visi – Marija, Morta, Lozorius – tapo artimais Jėzaus draugais, ir kai tik Jis bū­davo Betanijoje, visada užsukdavo jų aplankyti. Juos visus siejo tvirtos draugystės ir meilės saitai.

Jėzus daug keliavo, ir kai susirgo Lozorius, Jis kaip tik buvo netoli nuo Betanijos. Marija ir Morta pasiuntė pas Jėzų žmo­gų pasakyti Jam: „Tas, kurį Tu myli, serga.“ Žinoma, Kristus mylėjo juos taip stipriai, kad turėjo iš karto iškeliauti į Betaniją, kad išgy­dytų Lozorių. Bet Jėzus liepė pasiuntiniui keliauti namo ir per­davė tokius žodžius: „Šita liga ne mirčiai.“ Pasiuntinys parėjo pas Lozorių ir tarė: „Lozoriau, ar girdi mane? Nesibaimink, tu nemirsi. Taip sakė Jėzus.“

Bet Lozorius vis dėlto mirė. Tai sunku suvokti. Žmogus, kuris visą laiką nesėdi prie Jėzaus kojų, pradeda burnoti prieš Dievą, kaltinti Jį dėl savo kančių. Bet žmogus, kuris sėdi prie Jėzaus kojų, elgiasi kitaip. Nepaisant jas ištikusio smūgio ir gedulo, Ma­rijos ir Mortos tikėjimas nesusvyravo, jos neapkaltino Jėzaus dėl Lozoriaus mirties.

Praėjo dvi nekantraus laukimo dienos. Jėzus tarė savo moki­niams: „Mūsų bičiulis Lozorius užmigo, bet Aš eisiu jo pažadinti.“ Mokiniai nusprendė, kad Jėzus kalba apie natūralų miegą ir su­glumę svarstė, kodėl Jėzus nori eiti jį prižadinti. Pagaliau Jėzus jiems pasakė ta kalba, kurią jie galėjo suprasti: „Lozorius mirė. […] Tad eikime pas jį.“

Jėzui atkeliavus į Betaniją jį pasitiko Marija ir Morta. Jų tikėji­mas liko toks pat tvirtas nepaisant brolio mirties. Jūs žinote, kaip baigėsi ta istorija. Nuo kapo buvo nuristas akmuo, ir Lozorius buvo prikeltas. Tai, ką mes vadiname mirtimi, tėra laikinas išsis­kyrimas. Jis ne amžinas, ir kiekvienas iš mūsų gali tikėjimo akimis žiūrėti į ateitį, į didįjį susijungimą, kuris įvyks atėjus Jėzui.

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Daugiau — mūsų Flickr galerijoje

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!