Bet jei turime viltį nematydami, tada laukiame ištvermingai. (Laiškas romiečiams 8, 25)
Šarlotė Koler (Charlotte Collyer) turėjo viltį, kurios galėjo laikytis net tada, kai gedėjo „Titanike“ nuskendusio savo vyro. Anytai ji rašė: „Kartais man atrodo, kad mes per daug gyvenome vienas dėl kito, štai kodėl aš jį praradau. Bet, mama, mes juk sutiksime jį danguje. Kai tas orkestras ant denio grojo „Dieve, arčiau Tavęs, arčiau Tavęs“, aš žinau, jis galvojo apie jus ir mane, nes mes abi mėgome tą giesmę“.
Šarlotė prisiminė drąsius „Titaniko“ orkestro muzikantus, kurie grojo tą giesmę net tada, kai laivas pasviro ir ėmė grimzti į Atlanto gelmes. Panikos, sumaišties, nevilties šūksnių verpete jų instrumentai ant to denio teikė vilties, daug vilties, kad žmonės nukeliaus pas Dievą. Būtent tai Šarlotę ir palaikė tamsiausią jos gyvenimo valandą. Ją guodė mintis, kad ji pamatys savo mylimą žmogų danguje, sutiks jį akis į akį.
Melodi Homer (Melody Homer) irgi laikosi tos pačios vilties. Jos vyras Lerojus (Leroy) žuvo 2001 metų rugsėjo 11 dieną lėktuvo „United Flight“ Nr. 93 katastrofoje netoli Šanksvilio, Pensilvanijos valstijoje. Užuot kaupusi neapykantą savo vyro žudikams, Melodi puoselėja Jėzaus antrojo atėjimo viltį. Kai ėmiau iš jos interviu jos namuose Niu–džersyje, ji su ramiu pasitikėjimu pasakė: „Aš žinau, kad mačiau Lerojų ne paskutinį kartą. Vieną dieną mes drauge pasitiksime Jėzų danguje.“
To interviu metu Melodi tikėjimas jaudino mano širdį. Jos drąsa padrąsino ir mane. Ji labai realistiškai kalbėjo apie tą širdgėlą, kurią jai sukėlė jos vyro žūtis. Lygiai taip pat realistiškai ji kalbėjo apie Jėzaus sugrįžimo viltį, kuri plakė jos širdyje.
Mirtis nėra paskutinis atsisveikinimas. Tai tik trumpa pauzė. Tai Dievo preliudas į amžinybę. Be prisikėlimo vilties, mirtis taptų tragiška pabaiga. Su ja mes laukiame naujos pradžios.
Viltis, kuri dega mūsų širdyse, – tai šlovinga viltis, kad atėjus Kristui, mes vėl susitiksime su savo mylimaisiais. Ši viltis suteikia mums drąsos pasitikti šiandieną ir tūkstančius rytojų. Jis nušluosto mums ašaras ir liudija apie kitą laiką bei vietą, kur mūsų karščiausius lūkesčius pakeis Dievo šlovingoji tikrovė.
Markas Finlis
