I dalis
Ne galybe, ne jėga, bet Mano Dvasia, – skelbia Galybių Viešpats. (Zacharijo 4, 6)
Iš tiesų dangus ne riba nuostabiai Dievo jėgai, ir mes tik vos prisilietėme prie begalinių dvasinių galimybių, kurios plyti prieš mus, kai su tikėjimu meldžiamės. Vis dėlto, nors mes ir pamatėme dalelytę nepaprastos Dievo galios, Jis trokšta padaryti daug daugiau. Todėl visada turime melsti daugiau Šventosios Dvasios, daugiau Kristaus charakterio, daugiau pasiaukojančios meilės ir tikėjimo, daugiau drąsių liudijimų – daug daugiau. Jei ir toliau prašysime daugiau, Dievas ir duos mums daugiau!
Apaštalų darbų knygoje matome didžiojo Sekminių Šventosios Dvasios išliejimo rezultatus. Nežinau, kaip jūs, bet aš trokštu, kad tai, kas įvyko per Sekmines, įvyktų ir mūsų dienomis. Apaštalai išmoko kalbėti svetimomis kalbomis, per vieną dieną atsivertė trys tūkstančiai žmonių (Apaštalų darbų 2, 41) ir dar penki tūkstančiai neilgai trukus! (Apaštalų darbų 4, 4) Žmonės stebuklingai pagydavo kaip ir tada, kai tarp jų vaikščiojo Jėzus.
Iššūkiai buvo dideli, ir Kristaus mokiniai bei kiti sekėjai nuolat meldėsi. Meldėsi ne abejingai ir paviršutiniškai vien iš krikščioniškos pareigos, bet tai buvo širdį draskančios maldos dėl pergalės. Ir jų maldos atnešdavo atsakymus! Verslo susitikimai pavirsdavo maldos susirinkimais. Kalėjimo susirinkimai pavirsdavo šlovinimo susirinkimais, išlieta Dievo Dvasia kasdien atvesdavo naujus tikinčiuosius į šeimą.
Žinome, kad paskutinis Šventosios Dvasios išliejimas paskutinėmis dienomis bus dar galingesnis nei per Sekmines. Apreiškimo Jonui 18, 1 kalbama apie šį laiką, kai visa žemė nušvis nuo Dievo šlovės. „Dvasios išliejimas apaštalų dienomis buvo Ankstyvasis lietus ir jo padariniai buvo šlovingi. Bet Vėlyvasis lietus bus dar gausesnis.“
Melody Mason
