MŪSŲ TEISUMAS – KAIP SUTERŠTI SKUDURAI

Visi mes tapome lyg nešvarūs, mūsų teisūs darbai lyg suteršti skudurai. Nuvytome visi tarsi lapai, ir mūsų blogi darbai mus neša tarsi vėjas (Iz 64, 5).

Mes gimėme šiame pasaulyje atskirti nuo Dievo, todėl egoizmas yra mūsų visų problema. Kartais žmonės žiūri į ką tik gimusį kūdikį ir galvoja: ar gali būti, kad šis mažytis vaikelis yra nuodėmingas? Juk jis dar negalėjo net pažeisti įsakymų. Ar įmanoma, kad šis kūdikis galėtų būti nusidėjėlis? Tačiau, jeigu jūs suvokiate, kad didžiausia nuodėmė yra egoizmas, tai jums bus daug lengviau viską suprasti. Naujagimiai be jokios abejonės yra egoistai. Iš visų žmonių, jie mažiau­siai savo egoizmą slepia. Jiems nesvarbu, ar motina miega, ar valgo, ar veikia ką nors kita. Jei kūdikiui ko nors reikia, jis negali palaukti nė minutės.

Kitas klausimas, su kuriuo žmonės dažnai susiduria, yra toks: kaip žmonės gali nusidėti, gyvendami savaip ir nutolę nuo Dievo, jei patys yra padorūs, paiso moralės? Daugelis iš mūsų nuodėmę yra linkę sutapatinti su padarytais blogais darbais, o jei mūsų valia stipri ir galime jų nedaryti, tai manome esą teisūs.

Apaštalas Paulius laikė save didžiausiu nusidėjėliu. Ar tai reiškia, kad jis nepaisė moralės ir padarė sunkių nusikaltimų? Toli gražu ne. Tačiau tai reiškia, kad jis tiek priartėjo prie Viešpaties Jėzaus, jog su­vokė, koks yra iš tikrųjų. Jis suprato, kad teisumą jam duoda tik Jė­zus, be Kristaus jis visiškai nebeturi teisumo.

Sunku suprasti, kad net ir geri darbai gali būti nuodėmė, jei mūsų bendravimas su Kristumi nepagrįstas tikėjimu. Sunku pripažinti, kad visas mūsų teisumas yra kaip nešvarūs skudurai. Šiame tekste ne­kalbama apie tikrus mūsų drabužius, čia norima pasakyti, kad visi mūsų įsakymų pažeidimai yra kaip nešvarūs skudurai. Tokį palyginimą mums suprasti lengviau. Bet ne, būtent visas mūsų teisumas, visi geri darbai ir vadinamasis paklusnumas, visa, ką darome nebendrau­dami su Kristumi, yra nešvarūs skudurai, tai yra nuodėmė.

Dievas žiūri į mūsų sielą, Jam svarbūs mūsų troškimai ir ketini­mai, o ne mūsų poelgiai. Pavyzdžiui, mes galime padėti našlei nu­šienauti pievą. Atrodytų, tai yra geras darbas, bet jei jis padarytas ne Kristaus garbei, jis – nuodėmė, nes visi mūsų pačių ketinimai neišven­giamai yra egoistiški. Tikras paklusnumas visada ateina iš pačių šir­dies gelmių ir yra bendravimo su Kristumi rezultatas.

Morisas L.Vendenas