Bet nė vienas nesako: „Kur Dievas, mano Kūrėjas, kuris duoda jėgų naktyje“. (Jobo knyga 35, 10)
Jo vardas buvo Julekas. Nobelio taikos premijos gavėjas, rašytojas Elis Veselis (Elie Wiesel) sutiko jį pakeliui į nacistinę mirties stovyklą. Gleivico mieste jis su šimtais kitų žydų trims dienoms buvo suvaryti į barakus. Susispaudę ankštose patalpose daugelis duso ir mirė. Didžiulei žmonių kūnų masei paprasčiausiai trūko oro.
Tarp šių persikreipusių kūnų Elis pastebėjo išsekusį Juleką, spaudžiantį prie krūtinės savo smuikelį. Mirties žygyje į Gleivicą, kilometras po kilometro per žvarbias pūgas, vaikinas kažkaip sugebėjo išsaugoti šį instrumentą.
Dabar jis stengėsi atpalaiduoti rankas. Suspaustas šimtų mirusiųjų ir merdėjančių, jis iš lėto perbraukė stryku per stygas. Julekas pradėjo groti Bethoveno koncerto ištrauką. Pasklido graži melodija, tokia tyra ir nereali toje siaubingoje patalpoje.
Tamsoje Elis girdėjo tik tuos smuiko garsus. Eliui atrodė, kad tame stryke – visa Juleko siela, visa jo gyvybė tose stygose. Elis visada atmins išblyškusį, liūdną vaikinuko veidą ir tai, kaip jis švelniai, grakščiai atsisveikino su savąja mirštančių žmonių auditorija.
Tą naktį Elis užmigo klausydamasis Bethoveno koncerto. Ryte jis pamatė Juleką sukniubusį netoliese – nebegyvą. Šalia gulėjo jo smuikelis, sutryptas ir sulaužytas.
Tačiau jo giesmė išliko. Paskutinioji Juleko melodija vis dar kilo virš to mirties žygio siaubų. Jos švelnaus žavesio negalėjo užgniaužti net nacistų žiaurumas. Juleko giesmė atkartojo kito pasaulio grožį. Ji iškalbingai liudijo: „Yra kai kas daugiau, nei ši kančia ir nežmoniškumas“.
Egzistuoja giesmė, kuri kyla nuo žemės į dangų, giesmė apie geresnį pasaulį. Tarp kančių, liūdesio ir negalių skamba giesmė. Giesmė apie namus, giesmė apie dangų, giesmė apie amžinybę. Dievas duoda mums giesmes naktį, švelnias melodijas, kurios pakylėja mūsų širdis nuo to, kas yra, prie to, kas bus.
Tegul šiandien mintis apie dangų suteikia jums pagrindo giedoti. Tegul kito pasaulio muzika džiugina jūsų širdį. Te amžinybės melodija įkvepia jūsų dvasią. Dangaus choras gieda apie šalį, kur nebėra ašarų, skausmo, ligų, kančių, karo ir mirties. Prisijunkite prie viso dangaus jau šiandien ir tedžiūgauja jūsų širdis.
Markas Finlis
