Ant tos uolos Aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. (Evangelija pagal Matą 16, 18)
1850 metais architektas seras Jozefas Pakstonas (Joseph Paxton) suprojektavo pastatą, kuriame 1851 metais turėjo įvykti didžioji Londono paroda. Pakstono sukurtas gigantiškas statinys anaiptol neturėjo būti nei sunkus, nei gremėzdiškas. Architektas įsivaizdavo struktūrą, kuri sukurtų lengvumo, net nesvarumo iliuziją.
Visa problema buvo ta, kad tuo metu nebuvo galimybės sukonstruoti tokio pastato. Didelėms struktūroms reikėjo masyvių jas prilaikančių sienų. Atrodė, jog bus neįmanoma sukurti lengvą, gracingą statinį, kokį įsivaizduoja Pakstonas.
Bet štai tada jis prisiminė vieną augalą, kurį matė dirbdamas sodininku. Tai buvo karališkoji vandens lelija. Plūduriuojantys šios lelijos lapai yra milžiniški, siekia iki 180 cm, ir labai plonyčiai, o kartu gana tvirti. Šio tvirtumo jiems suteikia sudėtingas rezginys apatinėje pusėje. Nuo lapo centro į šalis eina pagrindinės atšakos, kurios susiskaido į dar smulkesnes šakeles.
Karališkoji vandens lelija davė Pakstonui idėją, kaip įgyvendinti savo architektūrinę svajonę. Savo projekte jis panaudojo kelis pagrindinius statramsčius, sujungtus daugelio mažų atšakų. Ir štai rezultatas: Kristaliniai rūmai, milžiniškas pasisekimas. Tai buvo esminis posūkis architektūroje. Drąsūs plieno ir stiklo dangoraižiai, kuriuos visur šiandien matome, savo ištakomis siekia tuos grakščius, permatomus Kristalinius rūmus ir, taip, išskirtinį karališkosios vandens lelijos dizainą.
Viešpats sukūrė dar vieną didingą pastatą – Savo Bažnyčią. „Išmintis pasistatė namus, ji išsikirto septynis stulpus“ (Patarlių knyga 9,1). Dieviškoji išmintis pastatė Dievo Bažnyčią ant septynių pagrindinių mokymų. Šios Šventojo Rašto doktrinos yra tie statramsčiai, kurie prilaiko Dievo įtvirtintą tiesos struktūrą. Tai dieviškosios, amžinosios tiesos. Nors su šiais pagrindiniais statramsčiais (doktrinomis) susijungia daugelis atšakų, tie septyni yra atraminiai „stulpai“. Jie visi orientuoti į Kristų, ir apie juos sukasi visas Šventasis Raštas.
Šios septynios amžinosios tiesos yra Dievo apreiškimo per visą istoriją pagrindas. Tai Dievo paskutiniųjų laikų Bažnyčios skiriamieji ženklai.
- Šventasis Raštas (Evangelija pagal Joną 17, 17)
- Išgelbėjimas (Evangelija pagal Joną 3, 16)
- Antrasis atėjimas (Evangelija pagal Joną 14, 1–3)
- Sabata (Evangelija pagal Joną 14, 15)
- Mirusiųjų būsena (Evangelija pagal Joną 11, 11–26)
- Šventykla (Evangelija pagal Joną 17, 4. 11. 24)
- Šventoji Dvasia ir Pranašystės Dvasia (Evangelija pagal Joną 14, 15–17)
Kristus Savo Žodyje; Kristaus malonė, plūstanti iš Golgotos kryžiaus; Kristaus sugrįžimas; Kristus – viso tikrojo poilsio ir ramybės šaltinis; Kristus – prisikėlimas ir gyvenimas; gyvasis Kristus, suteikiantis jėgą iš dangiškosios šventyklos; Kristus, dalijantis Dvasios dovanas, kad įgalintų Savo Bažnyčią žemėje užbaigti darbą. Tai amžinosios dangaus tiesos, ir viso pragaro jėgos negali jų sunaikinti.
Markas Finlis
