Morisas L.Vendenas
Nemanykite, jog Aš atėjęs nešti žemei ramybės. Aš atėjau nešti ne ramybės, o kalavijo (Mt 10, 34).
Jėzus ir Jo tėvai, matyt, buvo neturtingi žmonės. Vaikų palaiminimas šventykloje irgi, tikriausiai, buvo įprastas reiškinys, todėl kunigas, atliekantis apeigas, nieko ypatingo nepastebėjo. Bet tą dieną šventykloje buvo du garbingo amžiaus žmonės, Simeonas ir Ona, nekantriai laukiantys Mesijo atėjimo, ir jų viltys nebuvo tuščios. Simeonas paėmė Kūdikį iš Marijos rankų ir, žiūrėdamas į Jį, ištarė palaiminimo žodžius šeimai, o po to dar pridėjo: „Štai šis skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui“ (Lk 2, 34).
Jėzaus gyvenime visiškai išsipildė visa, kas Simeono buvo išpranašauta. Evangelija, kurią skelbė Kristus, visada iš esmės keitė žmonių gyvenimą. Išgirdę Jo skelbiamą žinią, jie pasukdavo vienu arba kitu keliu, t.y., tapdavo Jo misijos šalininkais arba priešininkais. Nė vienas iš jų negalėjo likti abejingas. Vieno ar kito kelio pasirinkimas vyko nuolat, iki pat tos dienos, kai Dievas paskutinį kartą apsireiškė Golgotoje, ir kasdien būtinybė apsispręsti darėsi didesnė. Nors pati mintis, kad Jėzus išgelbėja, yra puiki, ir mes dažnai apie tai giedame, bet nereikia pamiršti, kad Jėzus taip pat atneša nesantarvę. Jis atnešė ne ramybę, o kalaviją. Jėzus daro perversmą žmonių gyvenime.
Atkreipkime dėmesį į Simeono pastabą apie tai, kad Jėzus skirtas daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Čia nekalbama apie graikus arba romėnus. Jėzus atėjo tam, kad jau priklausantys Bažnyčiai galėtų galutinai nuspręsti ir aiškiai išreikšti savo požiūrį į Dievą. Dėl Kristaus atėjimo vieni žmonės pasuko vienu, o kiti – visiškai priešingu keliu. Atkreipkime dėmesį, kad visoje Evangelijoje kalbama tik apie du kelius. Kaip giedama senoje giesmėje: „Du keliai prieš tave klojas, rinkis, kuriuo eisi tu.“ Trečiojo kelio nėra. Mes negalime gyventi visiškai nuo nieko nepriklausydami. Mes tegalime pasirinkti, kas mums vadovaus. Arba mes priimame Dievo malonę ir Jį tikime, arba žūstame.
Jei priimame Kristų, ypač nukryžiuotą, skiriame ypatingą dėmesį Jo gyvenimui, tai galime laukti tokių pat palaimingų rezultatų, kokių sulaukdavo žmonės, Jam gyvenant žemėje. Nuo Kristaus laikų žmogaus prigimtis nepasikeitė. Iš tikro pažinę Jėzų turėsime pasirinkti, arba paklusti Jo vadovavimui, arba Jį atstumti. Mes nebegalime likti abejingi.
