Laimingas, kuriam atleistas nusižengimas, kuriam dovanota nuodėmė. Laimingas žmogus, kurio VIEŠPATS nelaiko kaltu, kurio dvasioje nėra apgaulės. (Psalmynas 32, 1–2)
XX amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje Amerikos žiniasklaida sutelkė dėmesį į veteranus, grįžtančius iš Vietnamo karo. Tačiau grįžo namo vienas veteranas ir iš kito karo. Dvidešimt penkerius metus jis slapstėsi Filipinų kalnuose. Šis japonas, Antrojo pasaulinio karo veteranas, vis dar vilkintis savo sudriskusią uniformą, buvo trapios išsekusios žmonijos pavyzdys. Dvidešimt penkerius metus jis gyveno baimėje, nežinodamas, kad karas jau baigėsi. Toli nuo civilizacijos jis vienas klaidžiojo per džiungles ir vos išgyveno.
Kai pagaliau buvo surastas Filipinų džiunglėse, žmogus negalėjo patikėti, kad karas baigtas. Jis manė, jog ši žinia – tik priešo apgaulė, norint jį sučiupti.
Kitos įkalintos sielos taip pat šiandien vis dar gyvena netikėjimo požemiuose ir nešioja sunkias kaltės naštas. Tačiau karas baigtas, bičiuli. Jėzus paleidžia pasmerktus kalinius į laisvę.
Nedovanota kaltė pražūtinga mūsų fizinei, protinei ir dvasinei sveikatai. Jei su ja nekovosime, ji kaip akmenėlis, įkritęs į batą, brūžins mūsų sąžinę.
Kartais vidiniai smerkiantys balsai gali kankinti mus kaip demonai. Tačiau yra būdas įveikti kaltės jausmą. Naudinga žinoti, jog egzistuoja mažiausia trys kaltės rūšys. Yra kaltė, kurią išgyvename, kai nepasiekiame užsibrėžto tikslo arba nepateisiname kito žmogaus lūkesčių. Antra, egzistuoja kaltė, kuri kyla, kai nesusiklosto santykiai su kitu žmogumi. Aš galiu jaustis kaltas dėl savo žodžių ar veiksmų, kurie įžeidė kitą asmenį. Trečia, mano kaltės jausmas gali prabusti žinant, kad nusidėjau ar pažeidžiau Dievo Įstatymą.
Šias tris kaltės rūšis vadinu psichologine kalte, kalte dėl santykių su žmonėmis ir moraline kalte. Psichologinės kaltės priežastis – mano paties išsikeltų reikalavimų neįvykdymas. Kaltė dėl santykių su kitais žmonėmis atsiranda, kai dėl manęs nutrūksta bendravimas su žmogumi, kurį vertinu. Moralinė kaltė kyla, kai nusižengiu savo sąžinei pažeisdamas Dievo Įstatymą. Šią kaltę užtraukia nuodėmė.
Jėzus yra atsakymas į kiekvieną iš trijų kaltės rūšių. Jis – mano tobulybė. Kai man nepavyksta įvykdyti neįmanomus reikalavimus, kuriuos sau išsikėliau, aš pasitikiu Juo. Jis – mano paguoda, kai žodžiais ar veiksmais įžeidžiu kitą žmogų. Aš kreipiuosi į Jį, kad suteiktų man malonės atsiprašyti. Kai mano širdis smerkia mane už Dievo Įstatymo pažeidimą, aš puolu ant kelių, išpažįstu nuodėmę ir atgailauju.
Jei žengsime šiuos tris žingsnius, kaltės nebeliks. Pripažinkite savo nuodėmę. Išpažinkite ją Jėzui ir priimkite atleidimą. Jis išvaduoja kaltės belaisvius. Jis pakeičia mūsų kaltę Savo atleidimu. Jis pakeičia kaltinimą priėmimu. Jis pakeičia pasmerkimą malone. Jo pažadas vis dar galioja. „Jis vėl mūsų pasigailės, kojomis sutryps mūsų kaltes. Tu įmesi į gelmes visas mūsų nuodėmes“ (Michėjo pranašystė 7, 19).
Markas Finlis
