Jis išgelbėjo mus Šventosios Dvasios atgimdančiu ir atnaujinančiu nuplovimu ne dėl mūsų atliktų teisumo darbų, bet iš savo gailestingumo (Tit 3, 5).
Pas Jėzų atėjo dešimt žmonių, iš kurių devyni buvo žydai, o vienas – samarietis. Visi tie žmonės buvo raupsuotieji. Jėzus juos pasiuntė į šventyklą, kad jie pasirodytų kunigams, ir šiems beeinant keliu į šventyklą, raupsai prapuolė. Tada visi dešimt pasileido bėgti: devyni – į šventyklą, o vienas – atgal pas Jėzų. Samarietis grįžo padėkoti Tam, kuris jį išgydė. Knygoje „Ministry of Healing“ („Tarnavimas gydymu“) pabrėžiama, kad kitų devynių širdys nebuvo taip sujaudintos dieviškosios malonės (233 p.).
Fariziejus, vardu Simonas, irgi kažkada buvo raupsuotasis. Jėzus jį išgydė, bet Simonas nepriėmė Jo kaip Išgelbėtojo (Su meile iš Dangaus, 511 p.). Simonas nejautė, kad būtina pagydyti jo širdį, kol Jėzus puotos metu jam nepapasakojo apie du skolininkus. Tada Simonas pripažino Jėzų kaip Išgelbėtoją.
Evangeliškajai tarnystei buvo pasiųsta dvylika apaštalų. Vienas iš Dvylikos buvo vardu Judas. Jėzus ir jį apdovanojo galia gydyti ligonius ir išvarinėti demonus. Tačiau Judas visiškai neatsidavė Kristui (ten pat, 663p.).
Mums, turintiems sugadintą žmogiškąją prigimtį, būtų daug maloniau, jei tokių pasakojimų Biblijoje nebūtų. Mes labiau norėtume turėti tokį Dievą, kuris apdovanoja mus savo didžia malone už mūsų gilų tikėjimą ir didelį teisumą. Būdami su Dievu, kuris siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mt 5, 45), mes dažnai nejaukiai jaučiamės. Bet Dievas duoda dovanas todėl, kad yra gailestingas, ir nori suteikti tiek malonių, kiek mums reikia.
Smulkiai ištyrinėjus išgydymo atvejus, kurie paminėti Biblijoje, galima pastebėti, kad buvo išgydomi giliai tikintys žmonės, pavyzdžiui, tokie kaip šimtininkas. Jėzus net stebėjosi jo tikėjimu. Tačiau buvo pagydomi ir tie, kurie visiškai neturėjo tikrojo tikėjimo Dievu. Vieni buvo teisieji, kiti – nusidėjėliai. Bet visi jie suvokė, kad jiems reikia pagalbos, kurią suteikti gali tik Jėzus, ir kad jie patys niekaip negali Jo malonės užsitarnauti. Išgydyti šimtininko tarną fariziejai Jėzui pasiūlė todėl, kad šimtininkas pastatė jiems sinagogą. Bet šimtininkas pats pasakė, kad nėra to vertas. Pažinę Jėzaus meilę, mes ateisime pas Jį su visomis savo reikmėmis, o ne girdamiesi savo nuopelnais. Mes patikėsime Jam nuspręsti, koks būdas atsiliepti į mūsų maldas yra geriausias.
Morisas L.Vendenas
