Goldenas Lapanis užaugo kaip praktikuojantis musulmonas Malavyje, Afrikoje. Susirgęs ir išsiųstas namo mirti, jis jau ruošėsi pabaigai, kai netikėtai susapnavo tris sapnus. Visuose jis matė Jėzų ir jam buvo aiškiai pasakyta: „Jei nori pasveikti, tapk krikščioniu.“
Taigi jis pradėjo studijuoti Bibliją ir neilgai trukus tapo krikščioniu septintosios dienos adventistu. Jis ne tik pasveiko – Evangelija pakeitė visą jo gyvenimą! Jis ėmė entuziastingai skelbti Kristų visur, kur tik eidavo, ir daug žmonių atsivertė. Tai nebuvo lengva užduotis, nes buvę draugai, piktindamiesi dėl jo atsimetimo, ne kartą bandė jį nužudyti. Bet Dievas jį visada išgelbėdavo. Nusprendęs tarnauti Dievui, jis atsisakė biologijos mokytojo darbo ir ėmėsi ūkininkavimo, kad turėtų daugiau laiko pamokslavimui.
Malavyje dirbdamas ir pamokslaudamas kaip eilinis narys, jis atvedė mažiausiai 8 tūkstančius žmonių pas Kristų, kurių pusė anksčiau buvo musulmonai. Kitoje vietovėje jį lydėjo panaši palaima. Daugelis manė, kad ten evangelizacija neįmanoma, nes tose vietose gyveno tik aštuoniasdešimt septintosios dienos adventistų ir jau ilgą laiką niekas nebuvo pasikrikštijęs. Nė kiek neišsigandęs Goldenas pradėjo melstis ir dirbti.
Maždaug penkias savaites skelbus Evangeliją, pasikrikštijo beveik trys tūkstančiai žmonių. Per mažiau nei du mėnesius vienas po kito pradėjo vykti stebuklai! Per pastaruosius dvidešimt septynerius metus Goldenas atvedė pas Kristų daugybę tūkstančių žmonių.
Knygoje „Krikščioniškas tarnavimas“ Elena Vait rašo: „Viešpats Jėzus yra mūsų jėga, kurios užtenka visiems. Jo Dvasia mus visus atgaivins. Jei atsiduosime į Jo rankas, kad taptume tikrais šviesos nešėjais, mūsų priemonės daryti gera niekada neišseks. Mes galime semtis iš Jo pilnatvės ir gauti malonės, neturinčios
ribų.
Kai visiškai atsiduodame Dievui ir leidžiamės Jo vadovaujami mūsų darbe, Jis pats prisiima atsakomybę už to darbo atlikimą.“
Koks tikėjimą įkvepiantis pažadas – žinoti, kad gyvendami pagal Dievo valią, turime priėjimą prie išteklių, kurie niekada nesibaigs, ir malonės, kuri neturi ribų! Ir ne tik tai – Jis pats prisiims atsakomybę už tai, kad darbas būtų užbaigtas. Jis niekam kitam nepaveda šios užduoties. Ar mes iš tiesų atpažįstame talentus,
kuriais esame apdovanoti, kad atliktume Dievo darbą?
Goldenas yra gyvas šlovingos beribės Dievo malonės liudijimas. Mes, vakariečiai, galime sakyti: „Bet juk tai Afrika! Ten Evangelijos žinia ne visada plinta žaibo greičiu!“ Nebūtinai. Kai kuriuose regionuose, kur Goldenas dirbo, padėtis buvo labai sudėtinga, ten daugybę metų nebuvo jokio bažnyčios augimo. Be to, Goldenas niekada neskubina žmonių krikštytis. Jis leidžia krikštytis tik tiems, kurie iš tiesų gerai suvokia tiesą, nes nori, kad atsivertimas būtų ilgalaikis.
Jis tvirtina, kad jo sėkmės paslaptis yra paprasta. Tai Biblijos tyrinėjimas, pasninkavimas ir daug maldų! Jis dažnai keliasi melstis dar prieš aušrą ir kartais meldžiasi net septynias valandas per dieną!
Tik pagalvokit, kiek įvairių programų, mokomosios medžiagos, multimedijos pristatymų ir kitų evangelizacijos priemonių mes naudojame, norėdami laimėti sielų Kristui. Ir vis tiek dažnai nepasiekiame tiek, kiek vienas žmogus gali pasiekti vien malda, nuoširdžiu kaip vaiko tikėjimu ir pasitikėjimu Dievo Žodžiu! Mokomoji medžiaga ir kiti ištekliai yra gerai; jei jų turime, tai ir naudokime. Bet negalime pasikliauti vien jais, tikėdamiesi sėkmės. „Kristaus karalystės įstatymai yra tokie paprasti, tokie
glausti ir tokie išbaigti, kad bet kokie žmogaus papildymai gali sukelti painiavą. Kuo paprastesni mūsų planai ir darbas, tarnaujant Dievui, tuo daugiau mes pasieksime.“
Dievas nekuria metodų. Jis nori būti žmonių Valdovu. Kartą laimėjus žmogaus širdį, Jam nėra jokių ribų, kiek Jis gali padaryti per vieno visiškai pasišventusio asmens gyvenimą. „Žmogaus, atsisakiusio savojo aš ir leidusio Šventajai Dvasiai veikti jo širdyje, visą gyvenimą pašventusio Dievui, naudingumas yra beribis.“
Ne visi esame pašaukti tapti pamokslininkais ar evangelistais, bet visi esame pašaukti dalytis gerąja Evangelijos žinia. Dievas laukia, kada Jo žmonės suvoks savo dvasinius poreikius ir atsivers galimybėms, kad Jis galėtų atlikti kai ką didingesnio net už tai, kas įvyko per Sekmines, kas vyko su mūsų pirmaisiais
Advento judėjimo pionieriais, kai ką daug didingesnio nei tai, ką matome vykstant šiandien. Biblija mums sako: „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma.“ (Morkaus 10, 27)
Ar mes pasirengę? Ar meldžiamės? Ar tikrai nuoširdžiai trokštame gauti Šventosios Dvasios jėgą, leisiančią mums užbaigti Jo darbą?
Melody Mason
