Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų (1 Kor 15, 57).
Žmogus, kurio dėmesys visiškai nukreiptas į išorinį elgesį, kuris siekia pergalės bei nori pakeisti savo gyvenimo būdą, rizikuoja pakliūti į didelį pavojų patekdamas į charizmatų judėjimo įtaką. Šio judėjimo šalininkai siūlo lengvą ir paprastą laimėjimo bei gyvenimo pakeitimo būdą. Jums visiškai nereikia kovoti su angelu prie Jaboko brastos. Paprasčiausiai užtenka nueiti pas kokį nors žmogų, kuris uždėtų jums ant galvos rankas ir „stebuklingosios biosrovės“ persmelktų jūsų kūną. Pergalė būtų pasiekta tą pačią akimirką. Septintosios dienos adventistų bažnyčioje, dėl visuotinio rūpinimosi teisingo gyvenimo klausimais, tokiam paklydimui durys lieka atdaros. Kodėl? Ogi todėl, kad daugelis, suvokę gyvenimo pakeitimo svarbą, vis dėlto nesugebėjo suprasti, kad realusis pasikeitimas gali įvykti tik bendraujant su Jėzumi bei nuo Jo priklausant.
Būdamas velnio vietoje, manyčiau, kad būtų visai neblogai trumpą laiką silpniau gundyti žmogų padaryti konkrečią nuodėmę, jei per tai žmogus pakliūtų į visišką mano valdžią. Velniui tai būtų ypač naudinga, argi ne? Žmogus, kuris krikščionybę įsivaizduoja esant išorinio gyvenimo išraiška labai lengvai gali patekti į šiuos spąstus.
Tačiau, jeigu žmogus tikėjimu yra susijęs su Kristumi, jeigu jis suvokia, jog krikščioniškojo gyvenimo pagrindas yra tarpusavio santykiai su Jėzumi bei priklausomybė nuo Jo, atsitiktiniai, nepaprasti ar antgamtiniai reiškiniai tokio žmogaus dvasinio gyvenimo nepaveiks.
Mus keičia Šventoji Dvasia. Ji mus veda į pergalę. Šventoji Dvasia atlieka daug nuostabių dalykų ir kuo arčiau priartėjame prie pasaulio istorijos užbaigimo momento, tuo dažnesnių galime tikėtis aiškių ir akivaizdžių Jos pasireiškimų. Kad teisingai suprastume, kokia jėga atlieka vieną ar kitą veiksmą, būtina tyrinėti Šventąjį Raštą bei gyvai sietis su Dievu. Išoriškas gyvenimo pasikeitimas dar nieko neįrodo. Svarbu, kas, dėl kokių priežasčių bei kieno paskatintas, jį pakeitė. Mes matome pakitusį išorinį gyvenimą, bet žmonių širdžių mums matyti neduota. Viso mūsų gyvenimo dėmesio centras turi būti Jėzus, o ne išorinė pergalė prieš nuodėmę. Kai nukreipsime žvilgsnį į Jį, gyvenimas neišvengiamai pasikeis, neišvengiamas rezultatas.
Morisas L.Vendenas
