Nė vienas iš mūsų negyvena sau, nė vienas sau nemiršta. (Laiškas romiečiams 14, 7)
Karštą ir drėgną 1965 metų rugpjūčio rytą aš įsėdau į Brazilijos oro linijų lėktuvą skristi iš Manauso, senosios kaučiuko sostinės giliai Brazilijos džiunglėse, į Belemą Tokantino upės žiotyse. Tada dar nesupratau, kad tai, ką tą dieną patirsiu lėktuve, išliks mano atminty visam laikui. Tai tebeglūdi mano sąmonėje ir daro įtaką mano elgesiui net šiandien.
Prisisegęs diržą ir pasirengęs ramiam skrydžiui, aš pakėliau akis ir pamačiau tarp eilių einantį indų vienuolį. Mano dėmesį patraukė jo ilgas baltas rūbas, pečius siekiantys palaidi plaukai ir vešli barzda. Dar labiau nustebau, kai tas žmogus atsisėdo šalia manęs. Jo šiltos rudos akys ir švelni šypsena man iš karto padėjo atsipalaiduoti.
Kelionės metu mes aptarėme savo požiūrius į gyvenimą. Aš, žinoma, pasidalijau „gerąja naujiena“ apie savo geriausią Draugą Jėzų. Papasakojau apie Jo neišsemiamą gailestingumą, Jo beribę meilę, Jo milžinišką jėgą. Papasakojau apie tai, kaip Jis sukūrė pasaulį, kaip išgelbėjo žmoniją, koks Jis yra Draugas, koks Vyriausiasis Kunigas, ir apie tai, jog Jis veikiai sugrįš.
Dviejų valandų kelionės pabaigoje, didelei mano nuostabai, šis indų vienuolis uždėjo ranką man ant peties pasilenkęs vos per kelis centimetrus man prie veido, aiškiai ir raiškiai prakalbo. Šiaip skrydžio metu jis mažai tekalbėjo, daugiau leido pasisakyti man. Dabar buvo jo eilė tarti žodį.
„Sūnau, – kreipėsi jis, – kiekvienas žmogus, kurį mes sutinkame gyvenime, padaro mums kokią nors įtaką. Atsitiktinių susitikimų nebūna. Pats gyvenimas nėra atsitiktinumas. Mes visi veikiame vienas kitą ir taip vedame į amžinąjį gyvenimą ar mirtį. Ačiū tau, jaunasis žmogau, kad šiandien pastūmėjai mane kilnesnių dangiškos karalystės principų link.“ Paskui jis nusigręžė ir nuėjo.
Aš dažnai pagalvodavau apie tą atsitiktinį susitikimą. Jis buvo teisus. Atsitiktinių susitikimų nebūna. Mūsų žodžiai ir veiksmai turi neįtikėtinai didelę galią kitiems žmonėms. Kiekvienas susitikimas Gelbėtojui yra galimybė pasidalyti Tėvo meile. Kai kurie Kristaus gyvenimą labiausiai pakeitę akimirksniai buvo netikėtų susitikimų rezultatas. Jie tapo nesuplanuotais „liudijimo įvykiais“. Tai buvo dieviški susitikimai kasdieninėje gyvenimo rutinoje. Jėzaus susitikimai su Nikodemu, samariete, Zachiejum, vagiu ant kryžiaus, romėnų šimtininku buvo spontaniškos galimybės. Kiekvieną rytą Jėzus pasiduodavo Šventosios Dvasios vedimui.
Šiandien jūs galite daryti gerą įtaką kažkam, kas yra šalia jūsų. Galite pasidalyti Dievo meile su kažkuo, kam esate reikalingas. Šiandien kažkam reikia jūsų viltingų žodžių. Šiandien kažkam reikia jūsų padrąsinimo. Būkite prieinami Dvasiai ir laukite netikėto susitikimo su žmonėmis, kuriems reikia Dievo.
Markas Finlis
