NEPASIDUOKITE

Aš veržiuosi pirmyn, į tikslą, siekiu laimikio aukštybėse, prie kurio Dievas kviečia Jėzuje Kristuje (Fil 3, 14).

Semas mokėsi koledže. Norėdamas sutaupyti pakankamai pi­nigų mokslui, anksčiau jis sunkiai dirbo. Iš pradžių Semas labai džiau­gėsi, kad pagaliau svajonė išsipildė ir jo gyvenimo kelio pradžia yra sėkminga, ir mokėsi be didelių pastangų. Bet laikui bėgant jam ėmė atrodyti, kad dėstytojai iš jo per daug reikalauja. Be to, ant jo pečių dar buvo užkrauta ir visuomeninių darbų našta. Semas dažnai neišsi­miegodavo, o vieną vakarą atsitiko apmaudus dalykas.

Semas ruošėsi egzaminui, kurį turėjo laikyti rytojaus dieną, ir stai­ga pajuto, kad tuoj užsnūs. Jis žiovavo, rąžėsi, o paskui atsistojo ir nuėjęs nusiprausė veidą šaltu vandeniu, kad išlakstytų miegai. Grižęs sėdo prie stalo ir vėl ėmė skaityti pradėtą skyrių. Bet po kelių minučių Semas prisiminė, kaip mielai viena mergina iš studentų miestelio su­tiko praleisti su juo savaitgalį.

Semą apėmė siaubas. Kokia nauda iš jo mokymosi, jei mintys klaidžioja kitur, o jis sėdi ir bando skaityti pusiau snausdamas? Jis ketino tapti juristu. Bet ką gi jis galėjo padaryti? Nusivylęs Semas metė koledžą ir grįžo namo.

„O mes manėme, kad tu mokaisi“, – sakė žmonės, pamatę, kad Semas dirba ten pat, kur dirbo anksčiau.

„Taip, aš bandžiau, – atsakė Semas, – bet studijos man nebuvo įdomios. Aš vaikščiodavau neišsimiegojęs, o kai tik imdavau moky­tis, mano mintys tuoj nuklysdavo kažkur toli. Taigi iš to nieko neišėjo, aš viską mečiau ir štai grįžau namo.“

Kas įvyksta, kai jums beskaitant Bibliją jūsų mintys ima klaidžioti kitur, ir jus suima miegas? Ar tada jūs pasielgiate taip, kaip ir Semas? Liaujatės skaitę? Ar padedate Bibliją atgal į lentyną, kurioje ji neskai­toma vėl gulės šešis mėnesius? O gal jūs elgiatės taip, kaip ir Semui derėjo pasielgti, t. y., skaitote toliau?

Iš tikrųjų, tik vienas kitas studentas meta mokslą todėl, kad pra­dėjus mokytis jo mintys ima klaidžioti kažkur toli. Bet daugelis liaujasi bandę bendrauti su Dievu būtent dėl šios priežasties. Tai visiškai nelo­giška, tiesa? Mūsų amžinojo išgelbėjimo klausimų sprendimui turėtu­me skirti bent tiek dėmesio, kiek skiriame klausimams, susijusiems su mūsų trumpu žemiškuoju gyvenimu.

Morisas L.Vendenas