I dalis
Neseniai iškilusi gali reikšti naujai susikūrusi, išgarsėjusi, žinoma. Taip vadinamas ir populiarus mąstymas, keičiantis ir formuojantis šiuolaikinę, arba postmodernistinę, krikščionybę.
Neseniai iškilusi Bažnyčia nėra kokia nors viena religinė grupė, bet ji simbolizuoja filosofiją, kuri paveikia visas denominacijas. Ji neturi oficialios struktūros ar oficialaus vadovo, bet siekia pertvarkyti Bažnyčios struktūrą ir įsiskverbti į Bažnyčios vadovų širdis. Deja, dauguma tokios naujai iškilusios Bažnyčios skelbiamų tiesų prieštarauja istorinei krikščionybei. Iš esmės, tai pasikrikštijęs ir pašventintas postmodernizmas, kurio tikslas – su Evangelija pasiekti didžiąją dalį visuomenės. Jis sako: „Manome, kad praeityje veikęs Bažnyčios mechanizmas pasenęs, per daug susijęs su Biblija ir konkrečiomis doktrinomis, todėl yra neprieinamas paprastiems žmonėms, kurie trokšta išgirsti Evangeliją. Tad pakeiskime požiūrį ir stilių. Turime būti atviresni, labiau mylėti ir mažiau kritikuoti tai, kam nepritariame. Labiau susiliekime su žmonėmis, kaip darė ir Jėzus.“
Nors radikalus perversmas, siekiantis pakeisti Bažnyčios tvarką ir pataisyti, labiau pritaikyti religiją dvidešimt pirmam amžiui, gali atrodyti nekenksmingas ir kilnus, naujai iškilusi Bažnyčia pastatyta ant klaidingo, kintančio pamato: tu geras, aš geras, mes visi geri, suliekime viską į viena! Tokia žmonių įžiebtos ugnies evangelija, kurią skelbia naujoji Bažnyčia, pritraukia milijonus žmonių, nes ji neturi ribų. Čia nebėra juoda ir balta. Čia kalbama tik apie meilę ir priėmimą. Nors mums tikrai reikia daugiau meilės ir šilumos, tačiau dabar nebeliko ryškios ribos tarp gera ir bloga. Jau nebesvarbu, ką sako ar galvoja Dievas. Dabar svarbiausi esame mes!
Kūrybingai sujungiant šlovinimą, muziką ir dramatiškumą, siekiant sukurti nepaprastus jutiminius išgyvenimą tikintiesiems, taip pat pamokslavimą pakeisti dialogu ir visus įtraukti į bendrą pokalbį, dėl bendro pamato ir vienybės linkstama sumenkinti Biblijos ir pamatinių tikėjimo tiesų svarbą. Naujosios Bažnyčios evangelizacijos metodas yra nesibaigiantys pokalbiai ir klausimai (be konkrečių atsakymų) bei didesnis dėmesys subjektyviems išgyvenimams nei aiškiai dvasinei tiesai.
Melody Mason
