Todėl gėdijuosi visko, ką esu pasakęs, ir atgailauju dulkėse ir pelenuose. (Jobo 42, 6)
Buvo pats intensyvių kompanijos derybų su sąjungos lyderiais įkarštis. Kompanijos pareigūnai tvirtino, kad darbuotojai piktnaudžiauja nedarbingumo privilegijomis. Sąjunga tai neigė.
Vieną rytą prie derybų stalo kompanijos atstovas atsivertė vietinio laikraščio sporto puslapį. Jis bedė pirštu į miesto golfo turą laimėjusio darbuotojo nuotrauką. „Šis žmogus, – pareiškė atstovas, – dar vakar tvirtino sergantis. Bet štai jis dabar laikraštyje greta antraštės, skelbiančios jo puikų golfo varžybų rezultatą“.
Minutėlei stojo tyla, paskui prabilo sąjungos narys. „O, – tarė jis, – bet pagalvokite, koks galėjo būti rezultatas, jeigu jis būtų buvęs sveikas!“
Gudrus manevras! Mes galime neigti, galime mėginti nuslėpti savo melą ar netinkamą elgesį. Bet paprastai taip toli nenueinama. Mūsų nuodėmės mus vis tiek pasiveja. Išminčius aiškiai pasakė: „Kas slepia savo kaltes, tam nesiseks“. (Patarlių knyga 28, 13).
Tušti pasiteisinimai iš tiesų nėra svarūs atsakymai. Nepagrįstais samprotavimais kartais slepiamos šlykščiausios nuodėmės.
Džonas Veinas Geisas (John Wayne Gacy) jaunesnysis buvo apkaltintas nužudęs daugybę vaikų savo namuose Čikagoje. Jis tvirtino esąs nekaltas, nors urve po jo namu buvo rasti 27 lavonai. Kaip jis reagavo, stebėdamas mirtinos injekcijos sukeltą agoniją? Geisas atsakė: „Dievas mato, savo širdyje aš nieko nenužudžiau“.
„Man tai nebūdinga.“ „Aš nieko negalėjau su savimi padaryti.“ Tokie pasiteisinimai pastaruoju metu skamba itin dažnai.
Šventasis Raštas kviečia mus į kai ką visiškai skirtinga nei nevykę pasiteisinimai.
Kultūroje, kuri dažnai neigia gėrio ir blogio realybę, Dievas ragina drąsiai bei nuoširdžiai pulti ant kelių ir atgailauti. Atgaila yra gilus gailėjimasis dėl nuodėmės. Ji žeidžia, nes aš sužeidžiau Dievo širdį. Tai rauda dėl savo nuodėmių, nes Dievas rauda dėl jų. Tai liūdėjimas dėl savo nuodėmės, nes Dievas dėl jos liūdi. Tai skausmas dėl nuodėmės, nes ji įskaudino Dievą. Pasiteisinimai tik sustiprina kaltės jausmą. Atgaila veda į atleidimą. Atleidimas padeda išgyti, o išgijimas suteikia pilnatvę.
Markas Finlis
