Ir Kristaus liudijimas tapo tvirtas. Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos (1 Kor 1, 6–7).
Pranašystės dovaną Dievas davė tam, kad padėtų savo tautai pasilikti tiesoje. Jis norėjo, kad Jo tauta visada turėtų šią dovaną ir jos dėka gautų ypatingus apreiškimus, skirtus tam laikui ir konkrečiai vietai.
Anot Šventojo Rašto, pranašystės dovana yra skirta tik Bažnyčiai. Tikrojo Dievo pranašo neieškokite ne Bažnyčioje! Ši dovana duota tik tikintiesiems. (1 Kor 12, 28; 14, 22) Apaštalas Paulius Bažnyčiai duotas dovanas palygina su žmogaus kūnu. Anot jo, pranašystės dovaną galima lyginti su akimis. Tikriausiai šis palyginimas buvo paimtas iš Senojo Testamento (1 Sam 9, 9). Tais laikais pranašą vadino „regėtoju“, kadangi jis buvo Dievo tautos akys. Prisiminus šį palyginimą, tampa aišku, kad pranašai gaudavo regėjimus. Skaičių knygoje (12, 6) sakoma, kad Dievas save apreiškia per pranašus jų sapnuose ir regėjimuose.
Dievas nori, kad paskutiniosiomis dienomis Bažnyčiai netrūktų jokios dovanos (1 Kor 1, 7). Jis nori, kad joje visada būtų apaštalai, ganytojai, mokytojai, evangelistai. Pranašystės dovana nebuvo skirta tik vienam žmogui bibliniais laikais. Tikriausia to reikia laukti ir pačioje laikų pabaigoje. Anot Šventojo Rašto, pranašystės dovana bažnyčioje pasireikš prieš pat Jėzaus atėjimą.
Galima tikėtis, kad kaip ir bibliniais laikais, taip ir pačioje istorijos pabaigoje, bus netikrų pranašų. Velnias tuo pasirūpins. Klastotė visada buvo pagrindinis jo apgaulės metodas. Evangelijoje pagal Matą (24, 24) yra perspėjimas, kad bus netikrų pranašų. Taip pat yra pasakyta, jog mes galime juos atpažinti iš jų vaisių (Mt 7, 20). 1-ajame laiške tesalonikiečiams (5, 21) mes raginami viską išmėginti ir laikytis to, kas gera. Dievas nori šiandien mums duoti visus Jo numatytus palaiminimus, įskaitant ir pranašystės dovaną, kad nebūtume priešo apgauti.
Morisas L.Vendenas
