Jis nusižemino, tapdamas klusnus iki mirties, iki kryžiaus mirties (Fil 2, 8).
Šiandien dar kartą perskaitėme Filipiečiams 2, 8, kadangi dar nebaigėme tyrinėti šio teksto.
Kristaus laikais nukryžiavimu bausdavo romėnai, norėdami sumažinti nusikalstamumą. Nusikaltėlius nukryžiuodavo visiems matomoje vietoje. Jie neturėjo apdaro, kad galėtų pridengti nuogumą, kaip tai bando pavaizduoti dailininkai.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad kai kuriais atvejais aukos buvo guldomos ant kryžiaus ne nugara, bet šonu, ir milžinišką vinį įsmeigdavo iškart į abi pėdas virš Achilo sausgyslės. Vinį taip stipriai įkaldavo į kryžių, kad kai kuriais atvejais archeologai, kasinėdami senovinius kapus, kartu su palaikais atrasdavo ir didelius gabalus medžio, kurie atskildavo, nuimant kūnus nuo kryžiaus.
Po to, kai kareiviai tvirtai prikaldavo ant šono gulinčias aukas per pėdas, jų kūnus atsukdavo ir prikaldavo rankų riešus. Jei jūs pamėgintumėte šitaip susukti kurį laiką pastovėti prie sienos, jūsų raumenis pradėtų traukti mėšlungis. Kai kurie sadistai manydami, jog tokių kančių nepakanka, dar ir ietimi perdurdavo savo aukas.
Paskui kryžių pastatydavo į tam tikslui paruoštą vietą, ir didžiulės žmonių minios praeidavo pro šalį, norėdamos patenkinti savo smalsumą bei pažiūrėti į šį siaubingą reginį.
Ar galite įsivaizduoti kabantį ant kryžiaus Jėzų?! Jėzų, kurį nukryžiavo Jo paties sutverti žmonės?!
Tačiau Jėzų slėgė kažkas daugiau nei kančių našta. Nuo viso pasaulio nuodėmių sunkumo ir naštos Jėzaus sielos kančia buvo tokia didžiulė, kad Jis vos jautė fizinį skausmą. Išsiskyrimo su Tėvu skausmas buvo stipresnis negu Jis galėjo ištverti. Tai lyg sunkiausias akmuo slėgė Jo širdį.
Kai mes pažvelgiame į Kristaus kryžių, mėgindami pajusti, kokia milžiniška kaina buvo pasiektas mūsų išgelbėjimas, „mes pradedame suprasti atpirkimo paslaptį, […] pradedame suprasti Kristaus teisumą ir sušunkame: ‘Kas yra nuodėmė, kad prireikė tokios didelės aukos išsilaisvinti iš jos?‘ Nusidėjėlis, […] pažinęs Išgelbėjimo planą, jis ateis į kryžiaus papėdę, atgailaudamas dėl nuodėmių, suteikusių kančias mylimajam Dievo Sūnui“ (Kelias pas Kristų, 30 p.).
Morisas L.Vendenas
