Šitaip, mano broliai, ir jūs esate per Kristaus kūną mirę Įstatymui, kad priklausytumėte kitam – prikeltajam iš numirusių – ir kad mes visi duotume vaisių Dievui (Rom 7, 4).
Viena moteris ištekėjo už labai priekabaus ir reiklaus žmogaus, reikalaujančio elgtis nepriekaištingai. Šiai moteriai gyvenimas tapo visiškai nepakeliamas. Pradžioje jai atrodė, kad viskas klostėsi gerai, bet kuo ilgiau jie gyveno kartu, tuo labiau suprato, kad jam įtikti paprasčiausiai neįmanoma. Jei bulvės truputį perkepdavo, visa diena jai būdavo tiesiog baisi. Jei namie nebūdavo absoliučios tvarkos, gyvenimas jai tapdavo kančia. Vyras buvo taip užvaldytas tikslaus visų taisyklių vykdymo, kad ji nebegalėjo viso šito ištverti. Sykį, gulėdama lovoje, ji mąstė apie sunkią savo padėtį ir ieškojo išeities. Moteris buvo davusi priesaiką gyventi su savo vyru, kol jų neišskirs mirtis. Jis gulėjo šalia jos ramiai ir nieko neįtardamas. Tuo momentu ji pagalvojo, kaip būtų lengva, jei… Ne, tai neįmanoma. Tuomet ji priėjo išvados, kad gal būtų geriau jai pačiai numirti. Net ir mirtis jai atrodė daug patrauklesnė negu toks gyvenimas.
Ji nusprendė, jog idealiausia išeitis jai būtų numirti arba atsikratyti nepakeliamos santuokos, o paskui vėl sugrįžti į gyvenimą ir ištekėti už kito.
Ar jums aiški šios istorijos esmė? Ar skaitėte apie ką nors panašaus Biblijoje? Kaip tik apie tai kalbama Laiške romiečiams 7-ame skyriuje. Niekam nesinori žudytis, tačiau žmonės tai daro. Norint nusižudyti, pakanka nušokti iš didelio aukščio, išgerti nuodų, tačiau neįmanoma nusikryžiuoti. Tai turėtų padaryti kas nors kitas.
Laiško romiečiams 7-ame skyriuje pasakojama apie griežtą ir reiklų vyrą, reikalaujantį tobulai elgtis, t. y. apie Įstatymą. Įstatymas sako, kad jūs negalite daryti to ir ano. Neįmanoma patenkinti visų jo reikalavimų. Vienintelė išeitis – mirtis. Jūs galite numirti praeities gyvenimui. Jėzaus dėka, jei mes kartą su Juo numirėme ir buvome palaidoti, galime vėl prisikelti ir gyventi su Juo atnaujintame gyvenime. Ši mirtis tėra simbolinė. Tai krikštas.
Jėzus mums siūlo šį naują gyvenimą, ir mes jį galime turėti jei tik priimsime Jo auką, paaukotą už mus ant kryžiaus bei leisime, kad senoji mūsų prigimtis būtų pasmerkta mirčiai. Šiandien mes turime galimybę vėl prisikelti ir gyventi su Juo laisvėje bei ramybėje.
Morisas L.Vendenas
