Morisas L.Vendenas
Viešpats prilaiko kiekvieną, kas klumpa, ir pakelia visus gyvenimo palaužtus (Ps 145,14).
Kai Jėzus gyveno žemėje, Jo buvimas taip veikė žmones, kad jie pasirinkdavo arba vieną, arba kitą kelią. Jis atėjo daugelio Izraelyje nupuolimui ir atsikėlimui. Senųjų priesakų šalininkai, tie, kurie laikė save teisuoliais, lengvų kelių ieškotojai ir žmonės, kurie sprendžiant tiesos klausimus buvo priklausomi nuo kitų, „nupuolė“ atėjus Kristui. Bet Jo atėjimas turi ir kitą teigiamą aspektą, kuris sugeltoms širdims teikia vilties ir paguodos. Kitoje Simeono pranašystės dalyje kalbama apie daugelio Izraelyje atsikėlimą.
Pasakojama apie žmogų, kuris krisdamas nuo uolos užkliuvo už aštrios skardžio atplaišos ir pakibo virš okeano. Jis kabėjo ir iš nevilties šaukėsi pagalbos. Staiga išgirdo balsą, sklindanti iš viršaus: „Aš jums padėsiu, bet pirmiausia jūs turite nesilaikyti, – pasileiskite.“ Oho! Kai kurie žmonės nustebę įsitikina, kad pasileidę jie nenukrenta į šėlstančias bangas, bet yra sugaunami Išgelbėtojo Jo Evangelijos tinklu. „Tie, kurie nori pakilti, turi nukristi. Mes turime nukristi ant Uolos ir sudužti – tik tada galėsime būti pakelti Kristuje. Jei norime pažinti dvasinės karalystės šlovę, savanaudiškumas turi būti nuvainikuotas, išdidumas pažemintas. Žydai nepriėmė šlovės, kuri pasiekiama tik per nusižeminimą. Taigi jie nepriėmė ir savo Atpirkėjo. Jis tapo ženklu, kuriam buvo prieštaraujama“ (Su meile iš Dangaus, 43p.).
Tauta nusigręžė nuo Jėzaus todėl, kad nepanoro nuolankiai įeiti į Jo Karalystę. Jis alkstančius gėrybėmis apdovanojo, turtuolius tuščiomis paleido. Nuodėmės problema, mūsų nesugebėjimas vykdyti Dievo Įstatymo reikalavimų rodo, kad mums reikia nukristi ant Uolos ir sudužti.
Prieš atsikeldami jūs turite nukristi – ši žinia aktuali ir paklydėliui, vėl norinčiam grįžti prie Dievo, ir jaunuoliui, kurio sąžinę slegia kaltė ir nuodėmė, ir neturinčiam jokios vilties pasitaisyti nusidėjėliui. Ši žinia yra svarbi ir mums. Baisiausia ne tai, kad žmogus yra nupuolęs žemyn ir tai žino, baisiausia – kai žmogus mano esąs viršuje, nejaučia poreikio nukristi žemyn, jo nuomone jo gyvenimas be dėmių, nenorėdamas priklausyti nuo Jėzaus Kristaus. Kad atsikeltų, jiems pirmiausia reikia nukristi.
