Ruošiantis Pasaulio jaunimo dienoms, Klaipėdoje vyko antroji evangelizacija „nuo durų iki durų“. Daugybės maldų palaikoma programa suvienijo vietinę bažnyčią ir atvykusius savanorius skleisti viltį.
Pasirengimas prasidėjo gerokai prieš renginį. Klaipėdos bažnyčiai išreiškus iniciatyvą, ją užtikrino ir parėmė Lietuvos konferencija. Parengta dešimtys evangelinių knygų ir šimtai laikraščių, kurie tiesos šviesa nušvies žmonių namus. Viskas artėja prie jaudinančio įvykio.
Kaip įprasta, penktadienis – baigiamųjų susitarimų diena. Bažnyčios tarnai ruošiasi ypatingam tarnavimui. Pagal išankstinius susitarimus savanoriai atvyksta į priimamąsias vietas Klaipėdoje. Daugelio Lietuvos miestų gyventojai susivienija vakarinėse maldose prieš artėjantį šabą ir misijų renginį.
Kitą dieną viskas prasideda švytinčiu šabu. Po daugybės šypsenų, rankų paspaudimų, apkabinimų ir sveikinimų broliai ir seserys iš skirtingų miestų kartu klausėsi Dievo žodžio. Visais įspūdžiais ir naujienomis toliau dalijamasi po pamokslo, per sekančią vaišių popietę.
Tačiau dar svarbiau, kad tušti krepšiai ir kuprinės pasipildo gražiomis dešimtimis knygų ir pusketvirto šimto laikraščių. Misionieriai pasiskirsto į dvi žmonių grupes, kažkas prisijungia kaip trečiasis asmuo, kad mokytųsi ateičiai. Bendruomenė nulenkia galvas, atiduodama būsimą misiją į visagalio Dievo rankas.
Savanoris Domas iš Kauno dalijasi apie šeštadienio susitikimą: „Tą dieną paskambinome į vieno devynaukščio pastato duris. Duris atidariusi moteris atrodė ligota, todėl nesitikėjome didelio entuziazmo į klausimą, ar ji nori pasikalbėti. Tačiau įvyko priešingai; jos kovojanti širdis išliejo daugybę rūpesčių.
Ji dalijosi giliu susirūpinimu dėl nesąžiningų politikų. Atsakydama į mūsų klausimą apie aštrų teisingumo jausmą, ji taip pat pasidalijo istorija apie savo neviltį bažnyčioje. Tai nutiko, kai jos vyras mirtinai sirgo, ji atėjo į bažnyčią ir paprašė katalikų kunigo patarimo dėl savo padėties. Neapsikentęs kunigas atsakė: „Jūs tiesiog melskitės“. Įskaudinta tokio abejingumo, moteris niekada nebegrįžo į bažnyčią. Ieškodama tiesos kitur, ji susiduria su sunkumais – klaidinančiomis religinėmis knygomis ir mokymais.
Nekreipdama į tai dėmesio, ji atranda sėkmę kituose gyvenimo aspektuose. Pavyzdžiui, ji didžiuojasi išugdžiusi savo vaikus iš absoliučių maištininkų į mandagius ir pagarbius suaugusiuosius.
Pabaigai pasiūlėme jai laikraštį ir knygą „Kelias pas Kristų“, taip pat palikome bažnyčios kontaktus, kuriais ji galėtų pasinaudoti. Pokalbio pabaigoje ji šypsojosi ir atrodė radusi palengvėjimą. Neabejoju, „Dievas ją ves“.
Sekmadienio misija prasideda anksčiau ryte. Dalyviai susirenka naujoje vietoje, pasiskirsto namus tarp grupių ir supakuoja literatūrą. Draugiško nepažįstamojo paprašoma nusifotografuoti bendrai nuotraukai ir kartu su padėka pasiūloma laikraščio. Stovėdami tankiu ratu misionieriai kviečia Jėzų vadovauti šiandienos akcijai ir palaimina žmones, su kuriais susitiks.
Vos per kelias valandas savanoriai įgyja dešimtis susitikimų su žmonėmis, atveriančiais duris priimti Gerąją išganymo naujieną. Vilnietis savanoris Vaidas, dalydamasis savo sekmadienio patirtimi, sako: „Kartu su Luku išgyvenome įsimintiną susitikimą. Prie vienos laiptinės su keliais nuomininkais kalbėjomės dvasine tema. Kai baigėme ir paskambinome prie kitų durų, moteris atidarė ir iš karto pakvietė mus į butą. Pasirodo, ją trikdė gilūs dvasiniai klausimai ir ji mus įsileido išgirdusi mūsų pokalbį laiptinėje. Moteris domėjosi Dievo tiesa, ji net studijavo Bibliją su savo drauge. Tačiau draugė mirė, ir šis įvykis išprovokavo daugybę skaudžiai sunkių klausimų. Dabar moteriai rūpėjo klausimas apie gyvenimą po mirties, ir mes pamažu gvildenome šią temą. Gavusi kai kuriuos atsakymus, ji padrąsino mus niekada nenutraukti to, ką darome. Kartu pasimeldėme Dievui, prašydami padėti niekada nenustoti ieškoti tiesos“.
Šių metų vasario mėnesį dvi vieningos tarnystės dienos uždegė širdis, sutvirtino ryšius ir atvėrė kelią tolesnei veiklai ir tarnystei ateityje. Ši misija nebūtų buvusi pakankama be visų indėlio. Tegul Dievas laimina aktyvią ir gyvą Klaipėdos bažnyčią, neabejingus misionierius ir tarnystės koordinatorius, dosnius ir amžinai rūpestingus šeimininkus už suteiktą nakvynę ir maistą. Ir tebūnie pašlovintas Viešpats, kurio galia buvo žengtas kiekvienas žingsnis!
Konferencijos Jaunimo skyrius
