NUO ŽMOGŽUDŽIO IKI SŪNAUS

Jei tu, VIEŠPATIE, paisysi nuodėmių, tai kas, VIEŠPATIE, kas išliks gyvas? Bet Tu turi galią atleisti. (Psalmynas 130, 3–4)

Prieš tai aš papasakojau jaudinančią istoriją apie tai, kaip Elžbieta Moris atleido Tomiui, kuris girtas sukėlė avariją, pražudžiusią jos sūnų. Dabar norėčiau šią istoriją užbaigti. Elžbieta ir toliau lankė Tomį kalėjime. Ši dievobaiminga moteris įtikino vaikiną, kad Dievas gali padėti jam išbristi iš alkoholizmo, kuris tęsiasi jau aštuonerius metus. Tomis pradėjo intensyviai studijuoti Bibliją.

Kartą Elžbietos vyras Frankas nusivežė Tomį į renginį „Motinos prieš girtus vairuotojus“. Frankas nebuvo tikras, kad jam pavyks užmegzti pokalbį su tuo jaunuoliu, tačiau pakeliui Tomis entuziastingai pasakojo, ką sužinojo iš Biblijos. Buvo akivaizdu, kad jis atsidavęs Kristui.

Staiga vaikinas pareiškė: „Norėčiau pasikrikštyti“. Tuo metu jie kaip tik važiavo pro Franko bažnyčią. Pats Frankas savo bendruomenės ir buvo įgaliotas krikštyti žmones. Tas momentas atrodė tiesiog siųstas apvaizdos.

Du vyrai iš lėto įžengė į tuščią šventyklą. Frankas nuvedė Tomį į krikšto kambarį ir jį panardino į vandenį. Pakėlęs ranką ir kartodamas „Vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“, Frankas prisiminė, kaip šią ceremoniją atliko savo sūnui.

Išlipęs iš vandens, Tomis apsikabino Franką ir sukuždėjo: „Prašau, atleiskite man ir jūs“. Krikšto vanduo vis dar tekėjo nuo Franko. Tyliai atsakęs:

„Aš tau atleidžiu“, jis pajuto, kaip per jį srūva brangus Kristaus atleidimas. Žiūrint žmogaus akimis, Tomio šansai visiškai atsistoti ant kojų nebuvo dideli. Jis augo problemiškoje šeimoje ir buvo traumuojamas psichologiškai.

Nuo šešiolikos metų piktnaudžiavo alkoholiu.

Tačiau Tomiui labai pasisekė. Jis sugebėjo atsikratyti šio įpročio. Jis susirado gerą darbą ir karštai siekė tarnauti Viešpačiui.

Kodėl? Didžia dalimi dėl to, kad Elžbieta ir Frankas Morisai jam tapo kaip tėvai, kurių jis niekada neturėjo. Mat Elžbieta jį lankė kiekvieną dieną. Mat jie paprašė teisėjo leisti Tomiui kiekvieną sekmadienį praleisti jų namuose. Mat jis pradėjo jų namuose valgyti, melstis, studijuoti. Mat Frankas paprašė jo padėti tvarkant namo aplinką.

Ši gedinti pora atrado sūnų žmoguje, kurio visi žmogiški instinktai ragino neapkęsti.

Ar atleidimas ką nors kainuoja? Visiškai nieko! o ar verta atleisti? Paklauskite Elžbietos ir Franko Morisų.

Markas Finlis