Nusižeminkite prieš Viešpatį, tai Jis jus išaukštins (Jok 4, 10).
Tęsti pažintį su kokiu nors žmogumi galima tik tada, kai su juo bendraujate, kai jūs abu kalbatės. Tas pat pasakytina ir apie maldą. Kadangi krikščioniškojo gyvenimo pagrindas yra bendravimas su Dievu, tai maldos jokiu būdu negalima atmesti. Aklas žmogus Biblijos skaitymą pakeičia kuo nors kitu, bet maldos negalima pakeisti niekuo.
Kaip per maldą bendravimas su Dievu gali tapti sąmoningas? „Bendraujant su Dievu nėra reikalingesnio dalyko, kaip didelis nusižeminimas“ (Testimonies (Liudijimai), vol. 5, p.50). Prisiminkime istoriją apie fariziejų ir muitininką, kurią randame Evangelijoje pagal Luką: „Fariziejus atsistojęs sau vienas taip meldėsi: ‘Dėkoju Tau, Dieve, kad nesu toks, kaip kiti žmonės […]‘“ (Lk 18, 11). Ir išvardijo savo gerus darbus. Kuo jis išsiskyrė iš kitų žmonių? Savo išoriniu elgesiu, ar savo vidiniu nusistatymu? Fariziejus gyrėsi savo nuveiktais darbais. „O muitininkas stovėjo atokiai ir nedrįso nė akių pakelti į dangų, tik mušėsi į krūtinę, maldaudamas: ‘Dieve, būk gailestingas man nusidėjėliui!‘“ (Lk 18, 13) Nuteisintas buvo muitininkas, o ne fariziejus.
Sutelkęs visas savo valios jėgas fariziejus galėjo pakeisti savo išorinį gyvenimą, bet jo širdis liko nepasikeitusi. Tik tie, kurie kaip tas muitininkas prisipažįsta nesugebą pasiteisinti Dievo akyse, tik tie, kurie pas Jį ateina ir suvokia, kad jiems būtina Jo malonė, bus nuteisinti.
Toks prisipažinimas neturi būti pasakytas tik žodžiu. „Lūpos gali išsakyti sielos skurdumą, kurio nepripažįsta širdis. Kai Dievas kalba apie dvasios skurdą, širdį gali apimti puikybė dėl savo nuolankumo ir teisumo. Tik vienu būdu galime save patikrinti. Mes turime žvelgti į Kristų. Ignoruodami Kristų išaukštiname save ir savo tariamą ar įsivaizduojamą teisumą“ (Paslėpti lobiai, 133p.).
Jei mes norime bendrauti su Dievu, galime mąstyti apie Kristų ir prašyti, kad Jo Dvasia padėtų mums nusižeminti, nes tik tada galėsime su Juo bendrauti.
Morisas L.Vendenas
