Ar finansinė gerovė yra tas pats, kas ir turtas? Ar pavyzdžiui, visi milijardieriai gali pasigirti finansine gerove? Keista, tačiau atsakymas yra „nebūtinai.” Daugelis mūsų turtus klaidingai sieja su finansine gerove ir, nors turtai yra patrauklus dalykas, teisinga Dievo turtų priežiūra gali suteikti finansinę gerovę tiek nepasiturintiems, tiek ir turtingiems.
Yra keletas pagrindinių finansinės gerovės principų, apie kuriuos dauguma žmonių nieko nežino. Šį kartą mes jus išmokysime, kaip pritaikyti finansinės gerovės principus savo gyvenime.
Kas yra finansinė gerovė?
Finansinė gerovė gali būti apibrėžiama kaip būsena, „kai asmuo gali visiškai laisvas įvykdyti savo esamus ir dar tik vyksiančius finansinius įsipareigojimus, gali jaustis saugus dėl finansinės savo ateities ir sugeba priimti sprendimus, leidžiančius džiaugtis aprūpinti gyvenimu.“1 Šis apibrėžimas stebina tuo, jog pats finansinės gerovės supratimas priklauso nuo asmens mąstysenos ir konkrečių jo priimamų veiksmų. Galimybę visiškai įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus galima įvertinti objektyviai naudojant kreditingumo sistemą, tačiau kiti finansinės gerovės komponentai yra subjektyvūs. Jeigu niekas nekinta, yra įmanoma jaustis finansiškai saugiu, tačiau finansinės gerovės taip ir nepasiekti. Galiausiai galima teigti, jog finansinė gerovė yra subjektyvi ir priklauso nuo žmogaus jausmų ir malonumų suvokimo. Dėl to labai svarbu suprasti, kas daro įtaką mūsų pasirinkimams ir džiaugsmo pojūčiui. Nors yra daugybė skirtingų gyvenimo malonumų aspektų, galime sutikti, kad žmonės iš tikrųjų gali džiaugtis gyvenimu tik tuomet, kai pasiekia savo tikslą.
Mūsų pasaulėžiūra lemia, kaip mes suvokiame savo tikslus. Terminas „pasaulėžiūra“ reiškia tariamą objektyvą, per kurį mes matome, suprantame ir patiriame mus supantį pasaulį. Aplinkos suvokimui įtakos gali turėti įvairūs dalykai: kultūra, švietimas, religija, asmeninė patirtis ir pan. Pasaulėžiūros suvokimas yra vienintelis būdas savimonei ugdyti, kadangi ji lemia su finansais susijusius sprendimus.
Labiausiai pasaulyje vyraujančios pasaulėžiūros remiasi religinėmis nuostatomis, tokiomis kaip sekuliarizmas, islamas, induizmas, sinkretizmas, krikščionybė ir kt. Nors šis tekstas parašytas iš krikščioniškos perspektyvos, svarbu pažymėti, kad tiems asmenims, kurie elgiasi etiškai, yra rūpestingi, darbštūs ir sąžiningi, finansinės gerovės principai yra visuotiniai; visgi, jų taikymas gali skirtis. Pavyzdžiui, rūpinimosi kitais ir pagalbos principai yra visuotiniai. Sekuliariame pasaulyje tai būtų laikoma pilietiškumu; krikščionys tai laiko Dieviškųjų turtų priežiūra.
Pagrindiniai principai
Panagrinėkime septynis principus, kurie yra esminiai tam, kad pasiektume finansinę gerovę.
- Žinios yra galia
Pasak jau mirusio garsaus knygų apie verslą autoriaus Peter Drucker, galia slypi žinojime.2 Biblijoje Dievas apgailestauja: „Mano žmonės buvo sunaikinti dėl jų pačių žinių stokos“ (Oz 4,6 NKJV),3 ir šis principas galioje visose mūsų gyvenimo srityse. Nors žinojimas yra galia, raktas į šios jėgos išlaisvinimą slypi tame, kaip tinkamai turimas žinojimas yra pritaikomas. Išmintis, kurią galima apibūdinti, kaip protingą žinojimo pritaikymą praktiškai, yra neabejotinai svarbiausias dėmuo siekiant finansinės gerovės.
- Finansinė gerovė yra svarbi
Finansinė gerovė yra svarbi, nes tarpusavio ryšys tarp jos ir kitų mūsų gyvenimo gerovės aspektų yra itin sudėtingas ir tamprus. Iš krikščioniškos perspektyvos, Kūrėjas nori, kad mūsų klestėjimas būtų neribotas: tiek fizinis, emocinis, dvasinis, tiek ir, žinoma, finansinis. Dievas nori mus palaiminti ir suteikti mums galimybę gyventi gausų gyvenimą, nestokojant. Pakartoto Įstatymo knygoje 8, 18 sakoma, „Atsimink Viešpatį, savo Dievą, nes Jis tau suteikia jėgų įgyti turtus“ (KJV).
- Tikslas
Mūsų pasaulėžiūra lemia tai, kaip suvokiame savo tikslą. Kadangi gyvenimas pats iš savęs nėra tikslas, kiekvienam asmeniui reikia turėti realų ir galimą pasiekti tikslą, kuris jiems teiktų naudą. Daugybė sėkmingų organizacijų yra apsibrėžę savo misiją. Svarbu, kad mes, kaip individai, taip pat apsibrėžtume savo tikslą ir aiškiai išsakytume savąją misiją. Jeigu viskas lygu, niekas nekinta, žmonės, kurie gyvena misijos vediną, tikslingą gyvenimą, patiria didesnę finansinę gerovę bei gerai gyvenantys asmenys, kurių gyvenimo būdas nėra tapatus jų tikslui.
- Gyvenimo būdas
Tai, kaip gyvename, turi didelę įtaką mūsų finansinei gerovei. Dėl netinkamo gyvenimo būdo yra eikvojami finansiniai ištekliai, prastėja sveikata, nesąmoningai priimami prasti bei mąstymui kenkiantys sprendimai. Kaip ir daugelyje sričių, gyvenime taip pat yra universalūs gero gyvenimo būdo principai. Tai yra aštuoni visapusiški, tačiau tuo pat metu paprasti su sveika gyvensena susiję dėsniai: vartojimas, mankšta, vanduo, saulė, saikingumas, oras, poilsis ir pasitikėjimas (NEWSTART).4 Išmintingai taikant šiuos dėsnius ir jais remiantis sudarant savo kasdienį biudžetą, mes galime pasiekti didesnę finansinę gerovę.
- Pinigai
Kalbant apie laisvą pasirinkimą ir poreikių tenkinimą, pinigai yra išties svarbūs. Galima sakyti, kad grynieji pinigai (mūsų, nesiskolinti) yra tarsi valdovai. Mūsų poreikiai keičiasi einant per individualų gyvenimo ciklą, kuris reiškia skirtingus gyvenimo etapus nuo lopšio iki kapo. Nepaprastai svarbu, kad visi turėtume pakankamai pinigų padengti savo finansiniams poreikiams net ir už kapo ribų.
- Planuok, paskui veik
Taip, skirkite laiko planavimui, ypač jeigu neturite pakankamai lėšų. Visgi, planavimas, kuris neperauga į veiksmus, nelemia rezultatų, o veikimas neplanavus paprastai baigiasi nesėkme. Tinkamai paruoštas ir įgyvendintas finansinis planas bus sėkmingas.
- Žmogiškumas
Būti žmogumi reiškia susieti savo gyvenimą su kitais žmonėmis, nesvarbu, ar tai būtų šeima, ar didesni visuomenės vienetai. Investuodami į savo vietos ir pasaulio bendruomenes bei palaikydami vieni kitus, mes sustipriname savo finansinę gerovę. Kai klęsti mūsų pasaulis ir bendruomenė – klestime ir mes, todėl turėdami pakankamus finansinius išteklius turime būti dosnūs.
Penas apmąstymui: šių principų taikymo pavyzdys remiantis krikščioniškuoju pasaulėvaizdžiu
Visi septyni aukščiau išdėstyti principai privalo būti įtraukiami į nuoseklią, aktualią ir praktišką įgyvendinamą personalizuotą sistemą. Tačiau kebliausia ne tai, o mėginimas rasti atsakymus į tris klausimus: (1) Kas yra žinojimas? (2) Kaip mes įgauname žinojimą? ir (3) Kaip mes galime pritaikyti turimas žinias? Patarlių knygoje 9, 10 vienareikšmiai skelbiama, kad „Išminties pradžia yra Viešpaties baimė, o Šventojo pažinimas – supratimas“ (NKJV). Tiems iš mūsų, kurie sutinka su šiuo teiginiu, mes galime pateikti tiek tikslesnį žinojimo apibrėžimą, tiek ir įžvalgas, kaip jį įgyti ir pritaikyti. Žinojimas kaupiamas skaitant Bibliją, kurią daugelis krikščionių laiko svarbiausiu visų sričių autoritetu. Be to, Biblija nurodo, kaip įvertinti subjektyviausius finansinės gerovės aspektus. Įdėmiau pažvelgiant į mūsų charakterį galima nustatyti, ar gyvenimas džiaugsmingas, ar ne. Žmonės, gyvenantys džiaugsmingą gyvenimą, demonstruoja „meilę, džiugesį, ramybę, kančias, švelnumą, gerumą, tikėjimą, romumą, saikingumą“ (Gal. 5, 22.23, KJV).
Biblija išsiskiria savo autoritetingumu finansiniais klausimas bei pateikia principus, kaip juos reikėtų taikyti. Pradžios knygoje 41 randama Juozapo istorija pateikia laiko patikrintą turto valdymo šabloną, – turtus reikia auginti, išsaugoti, o vėliau paskirstyti. Būtų protinga vadovautis šia veiksmų tvarka, kadangi žinome, jog Juozapas badmečiu tapo vienu turtingiausių savo laikotarpio žmonių. Jis vadovavosi trimis žingsniais. Per Dievą jis suprato, kad artinasi badas, todėl sukūrė planą, o vėliau jį sėkmingai įgyvendino. Kaip ir Juozapas, Bibliją skaitantieji jau seniai žino, kad „tauta sukils prieš tautą ir karalystė prieš karalystę: bus badmečių ir žemės drebėjimų“ (Mt 24, 7 KJV). Tie, kurie, kaip ir Juozapas, ištikimai ruošėsi tam, kas dabar vyksta mūsų pasaulyje, geba geriau atlaikyti dabartinius iššūkius, tarp kurių patenka ir COVID-19 epidemija. Tiems iš mūsų, kurie nesiruošė, Biblijos principų taikymas savo aktualumo nepraranda; kalbant apie finansinį planavimą, geriau vėliau nei niekada. Biblija netgi ragina parengti amžinybę užtikrinantį finansinį planą, patariantį kaip bei leidžiantį lobius kaupti ir danguje (Mt 6, 19.20). Ar mes kaupiame savo lobius danguje, ar tik čia – žemėje?
Išvados
Šiame tekste apėmėme pagrindinius principus, kurie paruošia mus sekančioms temoms, kurių metu bus gilinamasi į finansinės gerovės didinimo specifiką. Privalome išsiugdyti pagrindinius įgūdžius, reikalingus išmintingai auginti, išsaugoti ir paskirstyti turtus. Roma juk nebuvo pastatyta per vieną dieną. Panaudokite tai, kas šiandien yra mūsų žinioje ir nustatykime spragas, užkertančias mums kelią siekiant finansų augimo. Net jei dabartinė mūsų padėtis yra labai niūri, dar ne viskas yra prarasta, – be citrinų citrininio limonado nepagaminsime.
1 Consumer Financial Protection Bureau. (n.d.).
https://www.consumerfinance. gov/. Retrieved from
https://www.consumerfinance.gov/practitionerresources/ financial-well-being-resources/#:~:text=Financial%20 well%2Dbeing%20describes%20a,allow%20them%20to%20enjoy%20life.
2 Drucker, P. F., The Age of Discontinuity (New York: Routledge, 1992).
3 Texts credited to NKJV are from the New King James Version. Copyright ©
1979, 1980, 1982 by Thomas Nelson, Inc. Used by permission. All rights
reserved.
4 NEWSTART. (n.d.). https://www.newstart.com/. Retrieved from
https://www.newstart.com/.
