PAKARTOTAS KRIKŠTAS

Tai sužinoję, jie buvo pakrikštyti Viešpaties Jėzaus vardan (Apd 19, 5).

Pirmose Apaštalų darbų 19-o skyriaus eilutėse yra pateiktas konkretus Biblijos pagrindas pakartotinam krikštui. Jo nereikia, jei augama dvasiškai, tačiau jis yra reikalingas, jei žmogus sužino kažką naujo apie Jėzų, ko anksčiau nežinojo ar niekino dėl savo nežinojimo. Anot Apaštalų darbų 19-o skyriaus, kai moki­niai paklausė apie naują tiesą, kurios anksčiau nežinojo, jie buvo pakrikštyti antrą kartą.

Paprastai bažnyčia pakartotinai krikštija tik tuo atveju, jei žmo­gus yra kadaise buvęs krikščionimi, bet vėliau nusigręžė nuo Dievo ir nuėjo savais keliais. Kai Jis sugrįžta ir nori atnaujinti savo sandorą su Jėzumi Kristumi, jis tai privalo padaryti žmonių akivaiz­doje.

Kartais kas nors ateina ir sako: „Aš buvau pakrikštytas būda­mas dešimties ar vienuolikos metų, bet tuomet dar nesupratau krikšto prasmės. Krikštijausi tik todėl, kad krikštijosi mano bend­raamžiai, tačiau po to aš numiriau ir niekas neatėjo manęs palai­doti. Aš vėl gimiau, bet niekas nešventė mano gimtadienio. Todėl šįkart aš norėčiau priimti tikrąjį krikštą.“ Mes nekliudome, jei Šventosios Dvasios įtikintas žmogus to paprašo.

Kai kurie žmonės nepalankiai ir įtartinai žiūri į nusprendusįjį antrą kartą pasikrikštyti. Net jei toks žmogus ir yra geras bažny­čios narys, vis tiek daugeliui kyla mintis: „Manau, kad jis nusidėjo“. Štai todėl kartais norintis antrąsyk pasikrikštyti žmogus, greičiau ras draugų ne bažnyčioje, o už jos ribų. Man labai patinka pasa­kojimas apie sutuoktinių porą, kuri pakartotinai krikštijosi. Jie buvo bažnyčios nariai ir buvo gerbiami, tačiau tik neseniai pajuto atradę tarpusavio santykius su Viešpačiu Jėzumi. Jie pasakė: „Mes ma­nome, kad kai kurie nesupranta, kodėl mes ryžomės tokiam žings­niui. Galbūt jūs manote, kad mes labai nusidėjome. Taip, mes labai nusidėjome.“ Įsiviešpatavo mirtina tyla. Jie tęsė: „Mes elgė­mės blogai. Mes gyvenome gerą, teisų, dorovingą ir religingą gyve­nimą nepriklausydami nuo Jėzaus, o tai ir yra blogiausia.“ Kad krikštas būtų prasmingas, nesvarbu, ar jis yra pirmasis, ar pakar­totinas, jis turi paliudyti pasikeitimus, kurie įvyko tarpu­savio santykių su Jėzumi dėka.

Morisas L.Vendenas