Be to, daviau jiems savo šabus kaip ženklą Man ir jiems, kad žinotų, jog Aš, Viešpats, juos pašventinu (Ez 20, 12).
„Žydams tolstant nuo Dievo ir nuo per tikėjimą įgyjamo Kristaus teisumo, sabata jiems prarado savo reikšmingumą“ (Su meile iš Dangaus, 253 p.), Galbūt ir dabar sabatos reikšmė jums yra tokia pat gili kaip ir tiesa apie išteisinimą per tikėjimą? „Tačiau, kad šventai švęstų sabatą, šventi turi būti patys žmonės. Per tikėjimą jie turi tapti Kristaus teisumo dalininkais“ (ten pat). Sabata buvo atsiskyrimo nuo stabmeldystės ženklu. Stabmeldystei būdinga teigimas, kad mes patys galime išsigelbėti. Kada nutraukiu ryšius su stabmeldyste, aš atsisakau net minties, kad galiu pats save išgelbėti, ir pasikliauju tik Jėzaus teisumu. Čia ir yra tikroji sabatos prasmė.
Sabata – tai mūsų vieningumo su Dievu simbolis. Jei sabata neteikia jums džiaugsmo ir abejojate jos reikšmingumu, tai problema slypi kažkur giliau. Jei sabata yra jums našta ir jūs nuo jos pavargstate, jei nekantraudami laukiate saulės laidos, tai jūsų problema yra ne sabata, o kažkur giliau. Tikriausiai yra pažeisti jūsų tarpusavio santykiai su Viešpačiu. Kartais mes sėdime ir teisiame išdrįsusius pakeisti sabatą Romos prelatus, tačiau jei mes nesuvokiame visiškos priklausomybės nuo Jėzaus Kristaus kaip nuo asmeninio mūsų Draugo ir Išgelbėtojo bei neturime asmeninio ryšio su Juo, mes patys pakeičiame sabatą. Dar iki imperatoriaus Konstantino ir Soboro nutarimo pakeisti sabatą į sekmadienį, ši permaina faktiškai jau buvo įvykusi žmonių širdyse. Kalendorinis pakeitimas tebuvo tik rezultatas to, kas jau buvo įvykę.
Jei sabata jus sunkina, jei ji jums tėra formalumas, leiskite jums patarti ne apleisti bažnyčios, bet geriau pakeiskite savo požiūrį į sabatą ir padarykite ją tuo, kuo pradžioje ją planavo padaryti Dievas. Tai galima atlikti kasdien ateinant pas Jėzų Kristų, mūsų Kūrėją, mūsų Išgelbėtoją, mūsų gyvenimo Pakeitėją.
Morisas L.Vendenas
