Kas sakosi Jį pažinęs, bet Jo įsakymų nesilaiko, tas melagis, ir nėra jame tiesos (1 Jn 2, 4).
Jėzus yra geriausias paklusnumo pavyzdys. Jo paklusnumas reiškėsi tikėjimu, kuris, savo ruožtu, priklausė nuo Jo Tėvo. Dabar Jis kviečia ir mus suprasti, kad priklausome nuo Jo ir Jo Tėvo. Jėzaus gyvenimas geriausiai parodo, kodėl paklusnumas reiškiasi tik tikėjimu. Kai kalbame apie pateisinimą, turime suprasti, kad tuo atžvilgiu Jėzus mums niekada nebuvo pavyzdys – Jam pateisinimo paprasčiausiai niekada nereikėjo. Tačiau Jis yra mums pavyzdys, kai kalbame apie krikščioniškąjį gyvenimą ir apšviestą, nes visas Jo žemiškasis gyvenimas buvo pagrįstas Jo tikėjimu dieviškąja jėga.
Pačioje didžiosios kovos pradžioje šėtonas paskelbė, esą paklusti Dievo Įstatymui neįmanoma. Taip jis nuolat stengėsi provokuoti. Be to, jis primygtinai reikalavo, kad žmogui nusidėjus, jam nebūtų atleista. Prašau prisiminti, kas skelbė, kad Dievo Įstatymui paklusti neįmanoma. Kai žmonės pažeidė Dievo Įstatymą, šėtonas džiūgavo. Tačiau Jėzus savo gyvenimu ir mirtimi parodė, kad Dievo teisingumas neprieštarauja Jo malonei. Jis įrodė, kad nuodėmė gali būti atleista ir kad Dievo Įstatymui galima paklusti. „Būtent dėl to, kad Įstatymas nesikeičia ir kad žmogus gali būti išgelbėtas tik paklusdamas jo nurodymams, Jėzus ir buvo iškeltas ant kryžiaus. Vis dėlto tas priemones, kuriomis Kristus įtvirtino Įstatymą, šėtonas aiškino kaip jį griaunančias. Štai čia įvyks paskutinis didžiosios Kristaus ir šėtono kovos susirėmimas“ (Su meile iš Dangaus, 710p.). Ir šiandien mūsų bažnyčioje yra tokių Kristaus kryžiaus šalininkų, kurie sako, esą mes negalime paklusti Dievo Įstatymui.
Visame pasaulyje per visą jo gyvavimo istoriją bus sprendžiamas klausimas: paklusti ar nepaklusti. Šis labai aktualus klausimas yra pati adventizmo šerdis. Jeigu mes nebesistengsime suprasti, kodėl esame septintosios dienos adventistai, vadinasi, iš anksto pasmerkiame save pralaimėjimui.
Jėzus atėjo mirti už mus. Be to, Jis atėjo parodyti, kaip dera gyventi. Jis pasakė: „Manyje esantis Tėvas daro savuosius darbus“ (Jn 14, 10). Jėzus taip pakluso savo Tėvo valiai, kad Jo gyvenime viešpatavo tik Tėvas. Jėzus, būdamas Dievas, gyveno kaip žmogus ir visada pakluso savo Tėvui. Jo gyvenimo dėka matome, kad ir mes galime gyventi paklusnumo gyvenimą, visada nuo Jo priklausydami.
Morisas L.Vendenas
