PAKLUSNUMAS – TIKĖJIMO VAISIUS

Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilik­dama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikda­mi Manyje (Jn 15, 4).

Paklusnumas kyla iš tikėjimo, jis – tikėjimo vaisius. O kai bend­raujame su Dievu, tikėjimas atsiranda savaime ir yra natūralus. Kristus pasakė: „Pasilikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Kaip šakelė negali duoti vaisiaus pati iš savęs, nepasilikdama vynmedyje, taip ir jūs bevaisiai, nepasilikdami Manyje“ (Jn 15, 4).

15-sis Evangelijos pagal Joną skyrius yra vienas nuostabiausių viso Šventojo Rašto skyrių, nes jame parodoma, kaip atsiranda paklusnumas, ir paaiškinama, jog paklusnumas atsiranda savaime, o ne per prievartą. Aukščiau cituotą tekstą patyrinėkime smulkiau. Pa­silikite Manyje, tai ir Aš jumyse pasiliksiu. Ką tai reiškia? Likti Kristuje, arba turėti savyje Kristų – tai turėti artimą ryšį su Kristumi, bendrauti ir draugauti su Juo. O ką reiškia žodis pasilikite? Atidžiai patyrinėję Bib­liją, rasime, kad tas žodis būtent tai ir reiškia – „nuolat būti“. Du žmo­nės, po Kristaus prisikėlimo ėję keliu į Emausą, tarė Keleiviui, kuris prie jų prisijungė „Pasilik su mumis“.

Krikščioniškame gyvenime svarbu ne tik pirmą kartą priimti Jė­zų, bet ir pasilikti Jame. Nėra prasmės Jo priimti, jei paskui Jame nepasiliekame, o kitą vertus, negalima Jame pasilikti Jo nepriėmus. O kaip galima su Juo pasilikti? Lygiai taip pat, kaip priėmėme Jį pačioje pradžioje – per tikėjimą, per tikėjimo vaisius ir bendravimą.

Toliau 15-me skyriuje kalbama apie tai, kad šakelė negali duoti vaisiaus pati, nepasilikusi vynmedyje. Kai kalbame apie vaisius, turi­me galvoje vynmedžio, o ne šakelės vaisius. Bet Dievas nieko nedaro mums nežinant. Jis duoda vaisių per mus. Jei mes esame šakelės, besistengiančios duoti vaisių nebūdamos vynmedyje, tai mums pa­prasčiausiai nepavyksta. Niekada neužmirškite, kad vaisius visada priklauso vynmedžiui. Dievas veikia per mus, Jis panaudoja mūsų sugebėjimus. Veikdamas per mus, Jis duoda tikrųjų tikėjimo vaisių.

Morisas L.Vendenas