I dalis
Velingtono kunigaikštis klausėsi grupelės krikščionių kalbų apie galimą misionieriškos veiklos tarp dar neišgelbėtų žmonių sėkmę. Atsisukę į kunigaikštį jie paklausė, ar, jo manymu, šios pastangos būtų sėkmingos, palyginus su išlaidomis. Senas karys atsakė: „Ponai, koks jums duotas įsakymas? Ne jums kalbėti apie sėkmę. Jei aš teisingai perskaičiau jums duotą įsakymą, tai pasakyta: ‘Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai.‘ Ponai, turite paklusti įsakymui.“
Dirbdami paskutinėmis mūsų žemiškos istorijos dienomis turime klausti ne tokių dalykų, kaip: „Ar užtektinai turime išteklių?“ ar „Ar mūsų pastangos atneš sėkmę?“ Klausimas turi būti toks: „Ar esame pasirengę būti ištikimi Dievo šaukimui, nepaisant rezultato, nepaisant mūsų aukos?“
Peris Reidhedas, XX a. vidurio misionierius, papasakojo apie du jaunuolius iš Moravijos, išgirdusius apie salą Vest Indijoje, kurioje ateistas britas vergų pardavėjas turėjo nuo dviejų iki trijų tūkstančių vergų. Į salą nebuvo įleidžiami jokie pamokslininkai ir dvasininkai, nes jis nenorėjo, kad jo vergai sužinotų apie Kristų. Šiems jaunuoliams buvo baisu pagalvoti apie tai, kad tie vergai gyvens ir mirs, taip ir nesužinoję Evangelijos.
Taigi jie sugalvojo planą. Jie nusprendė parsiduoti šiam britui prekiautojui vergais. Už tuos gautus pinigus jie nusipirko kelionę į salą, kur ruošėsi pašvęsti gyvenimą šiai tarnystei.
Laivui išplaukiant iš Hamburgo uosto Vokietijoje, jaunuolių išlydėti susirinko daug Moravijos gyventojų. Šeimos raudojo, nes žinojo, kad daugiau jų nepamatys. Kai kurie stebėjosi jų pasirinkimu ir abejojo jų sveika nuovoka. Vaikinai buvo vos įžengę į trečią dešimtį, o jiems prieš akis buvo visas gyvenimas. Tai nebuvo ketverių metų tarnystės misija. Jie parsidavė į vergiją iki gyvos galvos tam, kad būdami vergais skleistų krikščionybę tarp kitų vergų.
Tarpui tarp prieplaukos ir laivo didėjant, vienas jaunuolis iškėlė ranką ir sušuko paskutinius žodžius, kuriuos dar išgirdo susirinkusieji: „Tegauna atlygį nužudytasis Avinėlis už savo kančias!“ Nuo tada tai tapo Moravijos misionierių šūkiu!
Melody Mason
