Vartai į kitą pasaulį
Knygos mąstantiems

Vartai į kitą pasaulį

Pažvelk giliau!
Atrask, tai kas nematoma

Pažvelk giliau!

Įžiebk meilės židinį!
Santykių ir šeimos patarimai Tau

Įžiebk meilės židinį!

PAŽEISTAS ĮSTATYMAS IR SUGNIUŽDYTA ŠIRDIS 0 2018-09-19 — 00:37

Bet Jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant Jo krito kirčiai už mūsų kaltes. Bausmė ant Jo krito mūsų išganymui, ir mes buvome išgydyti Jo žaizdomis (Iz 53, 5).

Kai mes gyvenome Mičigano valstijoje, septintą klasę aš lankiau nedidelėje aštuonmetėje mokykloje, kurioje mokėsi vos 13 mokinių. Mūsų mokytoja, jaunutė septyniolikmetė mergina, buvo tik pradėjusi mokytojauti. Ji mus mylėjo ir stengėsi viską daryti kuo geriau. Mokyti jai sekėsi gerai, bet pasiekti, kad klasėje būtų tvarka ir drausmė, vis nepavykdavo. Įpusėjus mokslo metams mokyklos susirinkime pagaliau buvo sprendžiamas aktualus klausimas, ar leisti jai dėstyti tai klasei iki mokslo metų pabaigos.

Ilgainiui mokiniai ėmė jos nebegerbti. Mokiniams apskritai smalsu sužinoti, kas dar galima, o kas – jau nebe, ir jie, užuot pagalvoję, ką gero ji yra padariusi, ėmė ją kritikuoti. Kartą, eidamas namo po pamokų, pastebėjau prie lango stovinčius kelis mokinius, kurie kalbėjosi, kad jiems nepatinka ta mokytoja ir kad jie tikisi, jog ji greitai išeis iš šios mokyklos. Ką jūs darote, kai girdite aplinkinius kalbant, kad jie nemėgsta mokytojo? Ar jums kada nors teko patekti į tokią padėtį? Nori nenori, pradedi kartoti: „Taip, teisybė. Tai negeras žmo­gus. Ir aš jo nemėgstu.“ Klausydamasis to pokalbio aš pažvelgiau pro langą ir staiga pamatęs mūsų mokytoją tarsi suakmenėjau. Ji verkė žemai nuleidusi galvą. Ašaros tiesiog srove tekėjo jai per skruostus. Aš tikriausiai niekada nepamiršiu to beviltiško nusivylimo, kurį tada mačiau jos veide.

Galvotrūkčiais pasileidau namo, o prieš akis vis buvo jos veidas. Aš įžeidžiau ir nuvyliau žmogų, kuris man padarė tiek gero. Tą naktį aš blogai miegojau. Prisiminiau, kai Kalėdoms ji kiekvienam iš mūsų paruošė geras dovanas. Ji nuolat stengėsi susidraugauti su kiekvie­nu iš mūsų. Po pusryčių mėgdavo skaityti mums įdomius pasakoji­mus. Ji tiek daug gero man padarė, o aš ją apvyliau. Kitą dieną sėdau ir parašiau jai laišką, kad labai sielvartauju. Kodėl? – Todėl, kad pa­dariau kai ką daugiau, ne tik pažeidžiau taisykles. Aš sugniuždžiau kito žmogaus širdį. O tai jau visai kas kita, ar ne?

Tikroji atgaila yra asmeninių ir šventų santykių su Viešpačiu Jėzu­mi pasekmė. Kai tą draugystę iš tikro jaučiame, kai matome, kad mūsų nuodėmės sugniuždo Jo širdį, tai ir mūsų pačių širdys būna sugniuždytos.

Morisas L.Vendenas

autorius

Vaiva Paldavičienė. Kiti autoriaus įrašai

pasidalink

Rašyti komentarą

Komentarai

Komentarų kol kas nėra.

tavo komentaras

galerija

Nuotraukų nėra

mes kitur

Kviečiame ir Tave prisijungti prie mūsų šiuose socialiniuose tinkluose!

prenumerata

Jau turime 40 prenumeratorius!

x

Gavėjas:

arba uždaryti langą

Jūs naudojate labai seną, lėtą ir nesaugią interneto naršyklę. Išnaudokite visas interneto galimybes — mes nuoširdžiai rekomenduojame išbandyti Firefox!