II DALIS
Tepatinka Jam mano malda, nes aš džiūgauju VIEŠPATYJE. (Psalmynas 104, 34)
Yra toks pasakojimas apie pagyvenusį europietį, kuris XIX amžiaus pabaigoje pirmą kartą atvyko į Ameriką. Kai gana ilgokai čia pabuvojęs jis grįžo namo, draugai ėmė klausinėti, kas jam paliko didžiausią įspūdį. Juos apstulbino jo neįprastas atsakymas: „Amerikiečiai vis skuba, skuba, skuba. Jie visada skuba. Net tada, kai prisėda, kėdė turi sūpuoti juos pirmyn atgal.“ Jis, žinoma, turėjo galvoje supamąją kėdę.
Mūsų sudėtingame sausakimšų dienotvarkių, spaudžiančių terminų, produkcijos ir pardavimų kvotų bei masinės žiniasklaidos pasaulyje pats gyvenimas atrodo kaip sūkurys. Mes taip pat esame visuomenė, kuri vis skuba, skuba, skuba. Gal jau metas stabtelėti, giliai įkvėpti ir įvertinti savo prioritetus, išsiaiškinti, kas mums svarbiausia? Gal jau metas nustoti bėgus ir įsiklausyti į Dievo balsą?
A. W. Tozeris (Tozer) meldėsi: „Viešpatie, išmokyk mane klausytis. Dabar triukšmingi laikai, ir mano ausys pavargo nuo tūkstančių gergždžiančių garsų, kurie nuolatos jas persekioja. Suteik man tokią dvasią, kaip berniukui Samueliui, kuris Tau pasakė: „Kalbėk, Viešpatie, Tavo tarnas klauso“ (Pirmoji Samuelio knyga 3, 9). Teišgirstu aš Tave kalbant mano širdžiai. Tepriprantu prie Tavojo balso, tebūna jo tonai pažįstami, kai nuslopsta žemės garsai ir vienintelis garsas lieka Tavasis balsas.“
Ši malda mūsų gyvenime gali tapti realybe. Kodėl nepradėjus jos įgyvendinti šiandien?
Išeikite pasivaikščioti vieni. Išmokite melstis vaikštinėdami, o paskui nutilkite ir klausykitės Dievo balso. Pažvelkite į žvaigždes. Pasėdėkite prie vandenyno. Pasivaikščiokite miške. Paklaidžiokite po parką. Įsiklausykite į Dievo balsą. Arba atsikelkite anksčiau, apmąstykite kokią nors psalmę ir klausykitės, ką jums kalbės Dievas. Galbūt jūs esate „pelėda“, kuri atgyja vakarais. Jei taip, visiems sugulus susiraskite namuose ramią vietelę, iš lėto perskaitykite kokią nors Šventojo Rašto vietą ir leiskite kalbėti Dievui.
Būtent šiomis apmąstymų akimirkomis Dievas atrodo arčiausiai ir mūsų sielos susijungia. Kodėl neleidus savo sielai susijungti su Dievu šiandien? Suraskite tą vietą Dievo širdyje, kur jūsų siela galėtų rasti namus.
Markas Finlis
