Juk kiekvienas, kuris gimęs iš Dievo, nugali pasaulį, ir štai pergalė, nugalinti pasaulį, – mūsų tikėjimas (1 Jn 5, 4).
Jei žmonės galėtų nugalėti nuodėmę, tai tikriausiai šiame pasaulyje sumažėtų liūdesio, argi ne? Aš noriu nugalėti nuodėmę, o kaip jūs? Mes žinome, kad pergalę pasiekti įmanoma tik tada, kai žmogus sutelkia savo dėmesį į Jėzų. Biblijoje išdėstyta nuodėmės problema bei parodytas kelias, kaip ją nugalėti. Dievui priimtinas tik vienas kiekvienos nuodėmės nugalėjimo būdas – tai natūrali pergalė, kuri pasiekiama gyvenant Kristuje. Visos kitos pergalės, kurias pasiekiame ne savaime, o prievartaudami save, pasiekiame patys. Tai, ką mes tokiu atveju vadiname pergale, yra tik išorinio mūsų elgesio pasikeitimas. Biblija aiškiai ir labai konkrečiai moko, kad Dievas nori ir gali apsaugoti mus nuo nuodėmių. Dievas numatė ir galimybę atleisti tiems, kurie nupuola bei patiria pralaimėjimų krikščioniškojo augimo proceso metu. Šiandien mes galime padėkoti Dievui už šias nuostabias dovanas.
Kristaus teisumas susideda iš Dievo atleidimo bei Jo jėgos, kuri mums suteikiama, kad pasiektume pergalę. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvienas, kuris nugali nuodėmę, neturi didžiuotis savo pergale ar manyti, jog jis yra nenuodėmingas. 1-me Jono laiške (1, 8) pasakyta, kad sakantysis, jog jis neturi nuodėmės, apgaudinėja pats save. Tačiau mes galime nugalėti nuodėmę, ir tai neprieštarauja Biblijos mokymams.
Ar jums niekas nesakė, kad jūs nusidėsite tol, kol gyvensite šioje žemėje, tačiau jei jūs nuodėmės neapkęsite, tai to pakaks, nes būtent šito Dievas iš jūsų ir laukia? Ar galime šitaip pasakyti žudikui? Ar mes galime jam pasakyti, kad, žinoma, geriau būtų nežudyti, bet jeigu jis nekenčia savo darbų, tai viskas gerai, šito Dievas iš jo ir belaukia? Ar duosime šitokį patarimą vagiui, girtuokliui, pasileidėliui? Jeigu ne, tai ar galime pateisinti nuodėmes, kurias laikome mažomis?
1-ajame Jono laiške (5, 4) aprašomas vienas iš pagrindinių pergalės prieš nuodėmę momentų: „ir štai pergalė, nugalinti pasaulį: mūsų tikėjimas.“ Kai sužinome, kad tikėjimas yra bendravimo su Kristumi rezultatas, kad tikėjimas yra pasitikėjimas Tuo, kuris kaip jau žinome, yra vertas mūsų pasitikėjimo, tuomet tampa aišku, kad kelią į pergalę atveria nuolatinis bendravimas ir ryšys su Kristumi. Tai ir yra tas kelias, kuriuo Jis mus veda į tikrąjį paklusnumą.
Morisas L.Vendenas
