O Dievas mums parodė Savo meilę tuo, kad Kristus numirė už mus, kai tebebuvome nusidėjėliai. (Laiškas romiečiams 5, 8)
Vašingtone, Nacionalinėje meno galerijoje, kabo įdomus paveikslas. Jaudinančioje Antrojo pasaulinio karo scenoje dailininkas pavaizdavo mūšio lauke dvi viena kitos link judančių tankų grupes. Sąjungininkai puola nacistų pajėgas. Iš tankų pabūklų pliūpteli ugnis; susiremia ir pėstininkai. Dėmesį patraukia vienas likęs karys paveikslo centre. Du sąjungininkų padaliniai atskirti vienas nuo kito. Priešo kulka nutraukė jų telefono liniją. Mūšio įkarštyje – vienišas karys, atsakingas už nutraukto ryšio atnaujinimą. Iškėlęs virš galvos rankas, jis taiso laidą.
Vos užbaigus darbą, kulkos perskrodžia jo kūną, ir krūtinė paplūsta krauju. Dailininkas pavadino paveikslą vieninteliu žodžiu „Per“. Vienišas karys paaukojo gyvybę, kad būtų perteikta žinia. Ryšys atnaujintas!
Vienišas Žmogus kabėjo ant kryžiaus tarp žemės ir dangaus, kad būtų perteikta žinia. Dievas jus myli! Sukilęs angelas paskelbė, kad Dievo Įstatymas neteisingas. Šis angelas tvirtino, jog Dievas yra despotas, o Jo reikalavimai nepagrįsti. Jis pareiškė, kad Dievas nemyli Savo kūrinių.
Kryžius iškalbingai atsako į rėksmingiausius šėtono argumentus. Kryžius atskleidžia dvi amžinąsias tiesas – kokia yra mirtina nuodėmė ir koks geras Dievas. Nuodėmė sunaikino nekalčiausią iš kada nors gyvenusių žmonių. Nuodėmė pražudė Dievo Sūnų. Nuodėmė sunaikins visus, kurie su ja žaidžia. Nuodėmė – mirtinai pavojinga. Jeigu ji tokia baisi, kad pražudė Jėzų, kodėl manome, kad ji negali pražudyti ir mūsų, jeigu jai nuolaidžiausime?
Kryžius atskleidžia, koks neįtikėtinai geras yra Dievas. Kryžius apreiškia Jo stulbinančią meilę. Jis aiškiai kalba visatai apie Dievą, kurio meilė neturi ribų, apie Dievą, kurio meilė nukeliaus bet kokį kelią, kad tik mus išgelbėtų. Dievo žinia pasiekė mus per kryžių. Jūs esate tokie brangūs dangui, kad Pats Jėzus prisiėmė visą nuodėmės pasmerkimą, kad jus išgelbėtų. Tai sunku suvokti, tačiau tai tiesa. Jėzus verčiau nusprendė Pats atlikti visą bausmę už nuodėmes, net jeigu tai reiškė amžiną atsiskyrimą nuo Tėvo, negu prarasti mus. Jis nusprendė verčiau Pats palikti dangų, negu leisti, kad mes ten nepatektume.
Tokiai meilei atsispirti aš neįstengiu. Aš tegaliu pasiduoti nuo kryžiaus kalbančiai meilei ir amžinai šlovinti Jėzų.
Markas Finlis
