PRANAŠIŠKA DIEVO DOVANA

Todėl jums, laukiantiems mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimo, nestinga jokios malonės dovanos. (Pirmas laiškas korintiečiams 1, 7)

Adventistų judėjimo pradžioje vienas populiarus protestantų pamokslininkas uždavė Džeimsui Vaitui (James Wait) klausimą: „Nejaugi jūs, adventistai, netikite Biblija ir vien tiktai Biblija? Jei tikite, tai kodėl savo bažnyčioje turite va­dinamąją pranašę?“

Džeimsas Vaitas atsakė: „Mes, adventistai, priimame visą Bibliją, net tas jos dalis, kuriose kalbama apie pranašystės dovaną. Atmesti pranašystės dovaną – tai neigti tas Biblijos vietas, kuriose žadama, kad Dievas mūsų dienomis siųs „dovaną“. Apaštalas Paulius su tuo būtų mielai sutikęs. „Negesinkite dvasios! Neniekinkite pranašavimų!“ (Pirmas laiškas tesalonikiečiams 5, 19–20). Laiške efeziečiams 4, 8 Paulius pridūrė, kad žengdamas į dangų Gelbėtojas „davė žmonėms dovanų“. Vieną iš tų dovanų apaštalas įvardija kaip pranašystės dovaną.

1844 metų gruodį Elena Harmon patyrė pirmąjį regėjimą. Ji išvydo adventistus, žengiančius į dangų kylančiu keliu, kurį užliejo skaisti šviesa. Koks padrąsinimas buvo ši žinia mažai ir išsisklaidžiusiai tikinčiųjų grupelei, kuri vėliau tapo žinoma, kaip Septintosios dienos adventistai.

Nuo 1844 metų iki savo mirties 1915 metais Elena Vait patyrė daugiau kaip 2000 pranašiškų regėjimų ir sapnų, parašė daugiau kaip 25 knygas ir pamokslavo trijuose žemynuose dešimtims tūkstančių žmonių. Su stulbinančiu tikslumu bei įžvalga ji rašė tokiomis temomis, kaip švietimas, mityba, Kristaus gyvenimas, praktinis pamaldumas, pasaulio situacija, sveikata, medicinos praktika, artėjanti pasaulio krizė ir daugeliu kitų.

Savo knygoje „Romantiškoji ir gražioji Kalifornija“ Džordžas Vartonas Džeimsas (George Wharton James) rašė apie Eleną Vait, kuri paskutiniuosius savo gyvenimo metus praleido Kalifornijoje. Džeimsas teigė: „Ši įžymi moteris, nors ir savamokslė, parašė bei išleido daugiau knygų, didesniu skaičiumi kalbų ir paplitusių daug plačiau, negu bet kurios kitos moters parašytos knygos per visą istoriją“ (p. 320).

Dievas suteikė pranašystės dovaną Savo tautai, kad mes klestėtume fiziškai, psichologiškai ir dvasiškai. Šiandien Jo pažadas mums skamba taip: „Pasitikėkite Jo pranašais, ir sėkmė jus lydės!“ (Metraščių antra knyga 20, 20).

Ar jūs branginate Dievo pranašystės dovaną? Ar priimate ją kaip dovaną nuo mylinčio Viešpaties, kuris nori, kad kasdien vis labiau artintumėtės prie Jo? Ypatingosios Dievo dovanos, skirtos Jo Bažnyčiai, priėmimas šiandien jums suteiks tikrą dangišką klestėjimą.

Markas Finlis