„Sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, Tavimi pasitikiu!„ (Psalmynas 91, 2)
Tą dieną prisiminsiu visą savo gyvenimą, nors ji prasidėjo kaip bet kuris kitas birželio penktadienis mano gimtajame Norvičo mieste, Konektikute. Dangus buvo giedras ir skaistus. Mėlynoje žydrynėje ramiai plaukė purūs balti debesėliai.
Tada buvau paauglys ir po pietų mėgdavau su draugu pažvejoti. Tačiau tą dieną žuvis nekibo. Gal ji žinojo kažką, ko mes nežinojome?
Vėliau dangus ėmė niauktis. Staiga, tiesiog nepastebimai pakilo vėjas. Virš mūsų galvų nudundėjo griaustinis. Dangų perskrodė žaibas, ir prapliupo lietus. Per kelias minutes mus permerkė iki paskutinio siūlo. Mes supratom, kad tai ne eilinė audra. Po gausios liūties upė patvino, vanduo užliejo gatves. Galingai draskėsi vėjas. Mes atsidūrėme uragano gniaužtuose ir neturėjom kur pasislėpti. Mes blaškėmės ieškodami prieglobsčio. Pagaliau radome pastogę po dideliu tiltu. Vanduo dar buvo pakankamai žemai, taigi galėjome bent laikinai ten prisiglausti.
Kilus bet kokiai audrai, mes instinktyviai ieškome saugios vietos. Mes ilgimės prieglobsčio. Tai ypač pasakytina apie didžiules gyvenimo audras. Neužmirškite, kad yra pažadėta absoliučiai saugi vieta. Pats Dievas pažadėjo stoti šalia mūsų. Tai prieš daugelį metų suprato žydų pranašai. Perskaitykite šią psalmę: „[…] sakys VIEŠPAČIUI: „Mano Dieve, mano prieglauda ir tvirtove, Tavimi pasitikiu! „[…] Savo sparnų plunksnomis Jis tave uždengs, – po Jo sparnais rasi prieglaudą. Jo ištikimybė yra dengiantis skydas. Nereikės tau bijoti nakties siaubo, nei strėlės, iššautos dieną“ (Psalmynas 91 , 2–5).
Koks gražus, raminantis mūsų galingojo Viešpaties vaizdas. Po Jo sparnais mes randame prieglobstį. Jo ištikimybė kaip skydas. Jis yra Tas, kuris gali pašalinti „nakties siaubą“.
Kad apibūdintų mūsų Dievo apsaugą, psalmistas pasirinko senovės karybos terminus. Jo apsauga yra galingesnė už stipriausias karines pajėgas. Pasitikėjimas Jo jėga suteikia stipresnę apsaugą negu stipriausia armija. Jo meilė apsupa mus gynybiniu skydu, kuris tvirtesnis už bet kokius senovės šarvus.
Nors kartais mes galime ko nors išsigąsti, baimė mūsų ne traumuoja. Nors kartais mums gali kilti rūpesčių, jie mūsų neparalyžiuoja. Nors kartais mus gali apimti nerimas, jis mūsų nesukausto. Tėvo rankose esame saugūs bei ginami dabar ir per amžius.
Markas Finlis
