Jūs juk esate išgelbėti malone per tikėjimą ir ne iš savęs, bet tai yra Dievo dovana (Ef 2, 8).
Žmogus yra beveik visiškai beviltiška principo „padarysiu pats“ auka. Šis principas tarsi kokia etiketė prilipo prie žmogaus nuo pat jo gimimo. Kitos dvi etiketės – egocentrizmas ir pasitenkinimas savimi. Dar nuo vaikystės mumyse įsišaknija noras viską padaryti patiems. Prisimenu, kartą nusprendžiau sutvarkyti savo garažą, ir mano trejų metų sūnus atėjo man padėti. Jis viską darė ne taip, kaip reikėjo, dėliojo daiktus ne į tas vietas, ir aš bandžiau ištaisyti jo klaidas. Ir ką gi jis man atsakė? „Aš pats, tėveli, aš pats.“ Kas ji to išmokė? Galima sakyti, kad to jis išmoko iš tėvų, bet daug svarbiau yra tai, kad jis jau iš prigimties toks yra. Labai sunku pasakyti paaugliui, neseniai pajutusiam laisvę ir ketinančiam palikti lizdą, kuriame užaugo, kad jis – priklausoma esybė, kad jis turi jaustis priklausąs nuo Dievo. Kaip žmogus gali patenkinti savo poreikį būti nepriklausomas ir savarankiškas, o kartu jausti, kad priklauso nuo Dievo? Taip susidaro ganėtinai paini situacija, dėl kurios žmogaus išgelbėjimas tampa gerokai problematiškas. Tai ne tik vaikų ir paauglių, bet ir kiekvieno žmogaus problema. Tai problema, glūdinti kiekvieno žmogaus esybėje.
Kadangi gimdami esame paveldėję principą „padarysiu pats“, ir mums sunku atsisakyti jausmo, kad nesame nepriklausomi, tai suprantama, kodėl religijoje žmogus dažnai pasikliauna tik tuo, ką pats nuveikia, siekdamas užsidirbti ar užsitarnauti išgelbėjimą. Šis principas yra visų pagoniškų religijų pagrindas. Mes dažnai klaidingai įsivaizduojame, kad mūsų darbai ir mūsų išorinis, formalus tarnavimas Dievui garantuoja išgelbėjimą. Laiške efeziečiams (2, 8–9) kalbama, kad tikėjimas yra dovana, kurią Dievas dovanoja kiekvienam žmogui. Dievas davė mums Šventąjį Raštą, kurį tyrinėdami stipriname savo tikėjimą. Todėl ir tikėjimas, ir malonė yra dovanos. Mes turime pripažinti, kad priimdami Dievo Žodį mes negalime tuo pačiu metu pasikliauti tik savimi ir tikėtis, kad būsime išgelbėti. Mes galime tik priimti Jo dovanas.
Morisas L.Vendenas
