Juk mums visiems reikės stoti prieš Kristaus teismo krasę, kad kiekvienas atsiimtų, ką jis, gyvendamas kūne, yra daręs – gera ar bloga. (Antras laiškas korintiečiams 5, 10)
Savo bažnyčios vaikų darželyje Bilis buvo keturmetis siaubūnas. Jis stumdydavo kitus mažylius, parversdavo juos ant žemės, spardydavo ir apskritai versdavo viską aukštyn kojomis.
Kartą auklėtoja jo paklausė: „Bili, gal norėtum pasimelsti?“ Mažasis peštukas sukalbėjo paprastą maldelę: „Jėzau, prašau padėk tiems vaikučiams taip dažnai negriuvinėti“.
Koks gudrus prašymas! Vienu vieninteliu sakiniu berniukas nusimetė nuo savęs visą atsakomybę už tai, kad kiti vaikai griūva ir užsigauna.
Pasikeitimas ir atsakomybė eina kartu. Mūsų elgesys iš tikrųjų nepasikeis, jeigu neprisiimsime atsakomybės už savo veiksmus. Jei esame tik aplinkos aukos, atsakinga bus aplinka, ne mes. Jei paprasčiausiai esame rezultatas to, ką su mumis padarė kiti, tada atsakingi yra jie.
Visos permainos prasideda nuo asmeninio savo veiksmų pripažinimo. Kol nepripažinsime savo poelgių, negalėsime dėl jų gailėtis. Dievas suteikė mums pasirinkimo teisę ir pažadėjo įgalinti mus rinktis. Jo Dvasia skatina mus elgtis teisingai ir padeda tai daryti. Pripažinimas, kad esame morališkai atsakingi už savo elgesį, nuodėmių išpažinimas ir apsisprendimas keistis padeda mums priimti Dievo atleidimą bei jėgą. Dievo malonė išgelbėja mus nuo kaltės dėl nuodėmių ir nuodėmių vergijos. Vienoje senoje giesmėje sakoma: „Šimtmečių Uola, manasis prieglobsti, […] būk vaistas nuo nuodėmės, apvalyk nuo jos jėgos ir mano kaltės“.
Aplinka, kurioje gyvename, daro įtaką mūsų elgesiui. Jį apsprendžia ir mūsų pasirinkimai. Niekas kitas už mus nenusprendžia, kaip pasielgti. Dievas suteikė mums gebėjimą patiems priimti moralinius sprendimus.
Mes būsime teisiami remiantis ne kitų sprendimais. Mes būsime teisiami pagal savuosius. Mozės kreipimasis į izraelitus prieš tūkstančius metų apeliuoja į mūsų širdis ir šiandien: „Šiandien šaukiu dangų ir žemę liudyti prieš tave: padėjau prieš tave gyvenimą ir mirtį, palaiminimus ir prakeikimus. Rinkis gyvenimą, kad tu ir tavo palikuonys būtumėte gyvi“ (Pakartoto Įstatymo knyga 30, 19).
Mes turime rinktis. Dievo balsas šiandien vis dar ragina. Rinkitės gyvenimą.
Markas Finlis
