Tada Elijas priėjo prie visų žmonių ir tarė: „Ar ilgai jūs šlubuosite abiem kojom? Jeigu VIEŠPATS yra Dievas, sekite paskui Jį“. (Karalių pirmoji knyga 18, 21)
Daktaras Stenlis Milgramas (Stanley Milgram) atliko eksperimentus, siekdamas išsiaiškinti, kaip toli žmogus gali nueiti, sukeldamas skausmą kitam individui. Jo bandymai – svarbios pamokos ir mums, gyvenantiems laikų pabaigoje. Šie eksperimentai buvo atlikti prieš kelerius metus Jeilio universitete. Per skelbimus buvo sukviesta 500 savanorių, kurie buvo suskirstyti poromis. Kiekvienai porai buvo pasakyta, kad jie dalyvauja tyrime apie bausmės poveikį mokymuisi. Vienas žmogus turėjo būti mokytojas, kitas – mokinys. Dalyviams buvo leista piešti, siekiant nuspręsti, kokį vaidmenį jiems skirti. Tačiau šis patikrinimas buvo apsimestinis. Iš tikrųjų mokinio vaidmenį visada atlikdavo aktorius. Mokytojas ir mokinys buvo atskiruose kambariuose, bet mokytojas galėjo matyti, jog mokinys prijungtas prie kažko panašaus į elektrodą. Mokytojui buvo liepta sukelti elektros šoką mokiniui kiekvieną kartą, kai šis padarydavo klaidą, ir padidinti įtampą sulig kiekviena nauja klaida.
Iš tikrųjų aktorius nepatirdavo jokio šoko, tačiau apsimesdavo, kad eksperimento metu kenčia vis didesnį ir didesnį skausmą. Kai įtampa pasiekdavo 75 voltus, jis pradėdavo vaidinti, kad jam truputį skauda. Ties 120 voltų riba jis imdavo skųstis, o įtampai pasiekus 150 voltų, jis prašydavo nutraukti eksperimentą. Jei „mokytojas“ ir toliau sukeldavo šokus ir įtampa šokteldavo iki 285 voltų, prasidėdavo „agonijos“ apimto aktoriaus klyksmai. Daugelis „mokytojų“, supratę, kad jie kankina kitą žmogų, imdavo protestuoti. Tačiau jiems liepdavo tęsti. Ir daugelis iš jų toliau sukeldavo šokus iki pat aukščiausio lygio.
Jums gali atrodyti, kad joks sveiko proto žmogus nesiimtų sukelti kitam žmogui net pirmojo šoko, tačiau iš tikrųjų beveik du trečdaliai dalyvių buvo pasiruošę nueiti bet kokį atstumą, jeigu tik jiems taip liepiama. Daugelis pasiekė net 450 voltų, kad ir kaip auka maldavo, jog ją paleistų.
Po bandymo iš savanorių buvo paimtas interviu. Jų paklausė, kodėl jie nesiliovė sukėlinėję elektros šoko. Atsakymas beveik visada buvo toks pats – dėl to, kad jiems liepė taip daryti. Daugelis suprato, jog tai, ką jie daro, yra labai blogai, tačiau jiems neužteko drąsos atsisakyti tęsti. Iki pat eksperimento pabaigos jie teisino savo elgesį mintimi, kad jie tiesiog vykdo įsakymus.
Vykdyti įsakymus gali būti pavojinga, jeigu tai nėra Dievo įsakymai. Klausytis kito balso gali būti pavojinga, jeigu tai nėra Dievo balsas. Kiekvieną kartą, kai pavedame savo įsitikinimus apie tai, kas teisinga, kitam žmogui, mes rizikuojame prarasti savo sielą. Mes rizikuojame eiti į kompromisą su savo dorumu kiekvieną kartą, kai mūsų vertybes formuoja kažkas, kas nusižengia mūsų sąžinei. Šią žemės istorijos krizės valandą mūsų ausyse skamba pranašo Elijo žodžiai: „Kaip ilgai jūs šlubuosite tarp dviejų pažiūrų? Jeigu Viešpats yra Dievas, sekite paskui Jį.“ Iš tikrųjų tėra vienintelis pasirinkimas. Klausykite Dievo balso ir sekite paskui jį.
Markas Finlis
