Jėzus tam pasakė: „Nė vienas, kuris prideda ranką prie arklo ir žvalgosi atgal, netinka Dievo Karalystei“ (Lk 9, 62 ).
„Žmonės, kurie yra apsiginklavę visais Dievo ginklais ir kurie kas dieną skiria laiko apmąstymams, maldai ir Šventojo Rašto skaitymui, ras ryšį su Dangumi, ir jų daroma įtaka pakeis aplinkinius“ (Testimonies (Liudijimai), vol. 5, p. 112).
„Apsiginkluokite visais Dievo ginklais […]“ (Ef 6, 11). Ar skaitėte apie tuos ginklus Laiške efeziečiams? Kiekvienas iš tų ginklų turi ryšį su asmeninio pašvęsto gyvenimo komponentais. Malda, Dievo Žodis – Dvasios kalavijas, – viso to reikia tikėjimo kovoje. Taigi, kasdien skirdami laiko maldai, apmąstymams ir Biblijos tyrinėjimui, mes rasime ryšį su Dangumi.
Aš girdėjau kai kuriuos žmones sakant: „Aš bandžiau, bet nieko nepadeda. Neberadau ryšio su Dangumi. Niekas nepasikeitė.“ O aš klausiu: „Kiek laiko jūs bandėte?“ „Tris dienas…“.
Aš tvirtai žinau viena: jei nusprendėme kasdien skirti laiko pabūti vieniems su Dievu, tuo pačiu pabendrauti su Jėzumi ir pasilikti santarvėje su Juo visą dieną, jei nesiliaujame tokio bendravimo ieškoję, be abejonės, rasime ryšį su Dangumi.
Žmogus, kuris liaujasi ieškojęs Dievo, negali turėti ryšio su Dangumi. Pagrindinis mūsų gyvenimo tikslas – ieškoti Jėzaus. Mes Jo ieškome Jo Žodyje, per maldą, mes renkamės skaitytinas knygas visada turėdami prieš akis savo tikslą – ieškoti Jėzaus.
Žinoma, čia privalome prisiminti ir atsakomybės jausmą, o tam reikia pastangų. Kai kada noras ieškoti Jėzaus atsiranda savaime, o kai kada – turime patirti kovą. Bet kai įtikiname save, kad tai yra mūsų pareiga, kai stengiamės tą pareigą atlikti, mūsų dvasinis gyvenimas pagyvėja ir mumyse bręsta Dvasios vaisiai. „Jei žmogus nenuleidžia akių nuo Jėzaus, Dvasios darbas nesiliauja, kol žmogaus siela netampa panaši į Jį“ (Su meile iš Dangaus, 272p.).
Morisas L.Vendenas
