Mylėkite VIEŠPATĮ, visi Jo ištikimieji! VIEŠPATS saugo ištikimuosius. (Psalmynas 31, 24)
Pareigūnai rado jauną jūrininką Geritą Kornelį (Gerrit Corneliss) dirbantį baržoje. Nusivedę į miesto rotušę, jie jį apklausė ir liepė atsisakyti savo tikėjimo Naujuoju Testamentu.
Geritas nesutiko. Jis neteiksiantis jiems informacijos, kuri padėtų areštuoti jo draugus tikinčiuosius. Jis buvo surištas, pakabintas ant rankų ir taip paliktas ilgam laikui. Paskui jį mušė lazdomis, guldė ant kankinimo suolo.
Budeliai grasino jį kankinti, kol jis pasiduos. Tačiau Geritas tylėjo. Pasakojama, kad jis dėkojo Dievui už tai, jog padėjo jam nepraverti lūpų.
Kai atėjo paskirtas metas sudeginti šį žmogų ant laužo, jį reikėjo vežti, nes paeiti jis jau nebegalėjo. Atvykęs į egzekucijos vietą, Geritas pagaliau prakalbo. Tačiau tai tebuvo karšta malda. „Tėve ir Viešpatie, būk man maloningas. […] Tu žinai mano paprastą meilę Tau; priimk mane ir atleisk tiems, kas sukėlė man šias kančias“.
Viduramžiais bažnyčia buvo galinga ir parėmė valstybės vaidmenį. Ryškaus skirtumo tarp bažnyčios ir valstybės valdžios nebuvo. Tie, kas puoselėjo kitokius įsitikinimus, nei propagavo bažnyčia, buvo laikomi išdavikais. Kitokių doktrinų besilaikantys tikintieji buvo žiauriai persekiojami.
Šiuo persekiojimų laikotarpiu Dievas davė Savo ištikimiesiems pasekėjams tokį įsimintiną pažadą: „Bet moteriai buvo duoti du didžiojo erelio sparnai skristi į dykumą, į savo būstinę, kur bus maitinama ir saugoma nuo gyvatės per laikotarpį, du laikotarpius ir pusę laikotarpio“ (Apreiškimas Jonui 12, 14).
Nuostabu! Dievas maitina Savo tautą dykumoje. Prispausti, persekiojami, kankinami – tačiau pamaitinti. Pašiepiami, gainiojami, tardomi, pasmerkiami mirčiai – tačiau pamaitinti. Dievo tauta yra dvasiškai maitinama visuose jos išbandymuose. Sunkiausiu metu Dievas nepalieka mūsų vienų. Jis neapleidžia mūsų, kai žengti į priekį tampa sunku.
Mes, kaip ir ištikimieji viduramžių krikščionys, taip pat esame maitinami tiesa. Visus sunkumus, su kuriais susiduriame, Dievas panaudoja mums mokyti. Jis išnaudoja gyvenimo stresus, kad mus sustiprintų, ir keblias situacijas, kad mus ugdytų.
Kad ir kokie sunkumai iškiltų šiandien, Dievo pažadas priklauso jums. Žvelkite į Jį, ir jūs taip pat būsite maitinami dykumoje.
Markas Finlis
