Tačiau Abraomas tarė: „Jei jie neklauso Mozės nei pranašų, tai nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“ (Lk 16, 31).
Mūsų negali nedominti mirusiųjų prikėlimas, aklųjų išgydymas bei kitokie stebuklai. Tačiau kada paskutinį kartą parėjote namo džiaugdamiesi, kad dar vienas vardas yra užrašytas dangaus knygose?
Dievas ir žmogus apie vieną ir tą patį dalyką sprendžia skirtingai. Stebuklai, kuriais mes stebimės, Dievui nėra kažkas nepaprasto. Bet kai žmogus kreipiasi į Jėzų, džiūgauja visas dangus. Žmonės, sugebantys gydyti antgamtiniu būdu, mus stebina. Apie juos daug rašo laikraščiai. Bet kartais mes visiškai abejingai reaguojame į faktą, kad žmogus priėmė Jėzų ir jo vardas buvo užrašytas dangaus knygose.
Evangelijos pagal Luką 16-ame skyriuje yra užrašyta istorija apie turtuolį ir Lozorių. Ši istorija aiškinama įvairiai, tačiau mums visiškai aišku, kad tai yra palyginimas, kurį Kristus panaudojo konkretaus mokymo paaiškinimui. Pirmiausia, Jėzus norėjo parodyti turtų apgaulingumą. Jis neketino šiuo palyginimu paaiškinti apie žmonių būseną po mirties. Šiame palyginime subtiliai ir puikiai atsiskleidė dar vienas Jo tikslas. Jėzus norėjo išgelbėti žydų tautą pavaizduodamas apgailėtinai varganą jos būseną. Žydai buvo panašūs į prie turtuolio namų vartų sėdinčius elgetas. Anot palyginimo, turtuolis pateko į pragaro liepsnas. Jis sakė: „[…] meldžiu tave, tėve, nusiųsk jį bent į mano tėvo namus; aš gi turiu penkis brolius, […] kad ir jie nepatektų į šitą kančių vietą“ (Lk 16, 27–28). Atsakyta buvo taip: „[…] nepatikės, jei kas ir iš numirusių prisikeltų“ (31 eil.).
Mes manome, kad prikėlimas iš numirusių galėtų kiekvieną įtikinti tiesa. Tačiau, kaip tai buvo neįmanoma anksčiau, taip yra neįmanoma ir dabar. Net Kristaus prisikėlimas neįtikino žydų vadovų, nors iš numirusių prisikėlė ne tik Jėzus. Lozoriaus prikėlimas taip pat buvo reikšmingas įvykis Jeruzalėje. Tačiau ir tai nepaskatino žydų vadovų įtikėti.
Pranašui Elijui Jėzus parodė, jog Viešpats apsireiškia ne per baimę keliančius reiškinius, žemės drebėjimus, ugnį ar audrą. Jis apsireiškia švelniame ramaus vėjelio dvelksme. Apaštalų darbų knygos 8-ame skyriuje rašoma apie tai, kaip žynys Simonas buvo nustebintas apaštalų stebuklais ir už pinigus norėjo nusipirkti tą galią, kurią jie turėjo. Jam buvo liepta atgailauti. Stebuklai neįrodo tiesą. Mes neturime trokšti sensacijų ar stebuklų, nes stebuklai niekada nebuvo tinkamas tikėjimo pagrindas.
Morisas L.Vendenas
