Septintosios dienos adventistų Bažnyčios istorija Lietuvoje

Krikščionybę įkūrė Jėzus Kristus pirmojo šimtmečio pradžioje. Jis parengė jos mokymą ir pavedė savo sekėjams šitą Dievo malonės Evangeliją skleisti visame pasaulyje (Apd 1, 6–8).

Laikui bėgant į krikščionybę ėmė skverbtis žmogiškos nuomonės, pagoniški elementai. XIV a. krikščionybė buvo taip nutolusi nuo Jėzaus palikto mokslo, per kurį žmonės galėjo grįžti pas Dievą ir būti išgelbėti amžinybei, kad daugelis krikščionių suvokė tą pavojų ir ryžosi priešintis tokiai įtakai. Prasidėjo Bažnyčios Reformacija. Nors tradicinės Bažnyčios nemėgstami ir persekiojami, tokie reformatoriai kaip Džonas Viklifas, Janas Husas, Martynas Liuteris ir daugybė kitų pasiryžo versti Šventąjį Raštą į įvairias pasaulio kalbas, kad Kristaus mokymas būtų pasiekiamas daugybei žmonių gimtąja kalba.

Ir reformatoriai, ir asmeniškai skaitydami Šventąjį Raštą, žmonės pastebėjo, kad tam tikros labai svarbios tiesos buvo nustumtos į šalį arba iškreiptos. Taip kūrėsi to naujojo supratimo šalininkų grupės ir formavosi atskiros Bažnyčios.

Nuo XIV iki XIX a. Reformacija vadavo Bažnyčią iš formalizmo, tradicijų ir žmogiškų nuomonių tinklų.

XIX a. pradžia pasižymėjo tūkstantmečius besitęsiančio Kristaus antrojo atėjimo laukimu. Be šitos biblinės tiesos, buvo atskleistas ir pirminis Dešimties Dievo įsakymų Įstatymas, toks, kokį jį pats Dievas paskelbė,kur įpareigojo švęsti ne pirmąją savaitės dieną (Lietuvoje pavadintą sekmadieniu, žr. Luko 24, 1–3), o septintąją savaitės dieną – šabą (sabatą), kuri sutampa su lietuviško kalendoriaus šeštadieniu. Be to, Biblijoje buvo atrasta ir suprasta svarbi Kristaus kaip Vyriausiojo Kunigo ir Tarpininko tarnystė dangaus šventykloje(žr. 1 Timotiejui 2, 5–6; Hebrajams 4, 14–9. 28) ir kitos svarbios tiesos.

Taip susibūrė ir atskira krikščionių bendruomenė, kuri pasivadino Septintosios dienos adventistų (SDA) bažnyčia. Pavadinimas apima septintosios dienos – šabo (sabatos) šventimą ir adventą – Kristaus antrojo atėjimo laukimą.

Adventistų bažnyčia tikėjimo išpažinimo ir krikščioniško gyvenimo pamatu laiko vien Bibliją, ir kaip paskutinių laikų Dievo žmonių ištikimybės požymius išskiria du pagrindinius dalykus: Dievo įsakymų laikymąsi ir Jėzaus tikėjimą(žr. Apr 12, 17).

Adventistų bažnyčia suprato, kad jos pareiga šį pažinimą skleisti visame pasaulyje. Prasidėjęs Šiaurės Amerikoje, šis judėjimasnetrukus plačiai pasklido Europos bei kitose pasaulio šalyse.

SDA bažnyčia visame pasaulyje turi tūkstančius mokyklų, mokymo ir gydymo įstaigų, ligoninių, sveikos gyvensenos centrų ir sanatorijų, ne vieną leidybinę kompaniją, leidžiančią krikščioniškas knygas ir sveikos gyvensenos literatūrą; turi radijo ir TV centrus; ji užsiima plačia humanitarine veikla ir pagalba nukentėjusiems, yra įsipareigojusi saugoti gamtą ir rūpintis aplinka.

Septintosios dienos adventistų bažnyčia savo veiklą Lietuvoje pradėjo XIX a. pabaigoje Klaipėdos krašte (Mažojoje Lietuvoje). Didžiojoje Lietuvoje Adventistų bažnyčia veikė po Pirmojo pasaulinio karo (1914‒1919).

Pirmoji tikinčiųjų grupė (Didžiojoje Lietuvoje) buvo įkurta Žagarėje iki 1919 m. Čia dirbo pamokslininkas Vilhelmas Štrolis. 1920 m. Kaune dirbo pamokslininkas Michailas Moreningas. 1920 m. buvo organizuotas Septintosios dienos adventistų bažnyčios Lietuvos Misijos laukas (LML), į kurio sudėtį įėjo Didžioji Lietuva ir Klaipėdos kraštas. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Adventistų bažnyčios Lietuvos Misijos laukas vienijo daugiau nei penkis šimtus narių.

Žlugus ateistinei Tarybų Sąjungai, į Lietuvą ėmė atvykti evangelistai iš užsienio, kurie įvairiuose Lietuvos miestuose rengė Biblijos tyrinėjimo seminarus. Juos lankė šimtai žmonių ir nemažai jų įsijungė į SDA bažnyčią. Per trumpą laiką Adventistų bažnyčioje jau buvo virš 1200 narių.

Šiuo metu (2024 m.) Lietuvos teritorijoje veikia keturiolika Septintosios dienos adventistų bažnyčios bendruomenių: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Kėdainiuose, Tauragėje, Plungėje, Biržuose, Vilkaviškyje, Alsėdžiuose, Daunoriuoseir septynios mažesnės grupės: Karoliniškėse (Vilnius), Telšiuose, Ukmergėje, Jurbarke, Joniškyje, Skuode, Širvintose.