Kai apsiginklavęs galiūnas sergi savo sodybą, tada ir jo turtas apsaugotas. Bet jei užpuls stipresnis ir jį nugalės, tai atims jo ginklus, kuriais tas pasitikėjo, ir išdalys grobį (Lk 11, 21–22).
Ar jūs kada nors mąstėte apie šių Biblijos tekstų reikšmę? Panašiai kalbama ir Evangelijoje pagal Morkų (3, 27) „Niekas neįsiveržia į galiūno namus ir nepasiglemžia jo turto, pirmiau nesurišęs galiūno. Tik tada apiplėšia jo namus.“ „Galiūnas“, anot Kristaus palyginimo, – tai žmogaus protas. Priešas, kuris kėsinasi mus pražudyti, pirmiausia suriša mūsų protą. Gėrio ir blogio konflikte vyksta žiauri kova dėl mūsų proto.
Septintosios dienos adventistai visada skyrė daug dėmesio sveikatos klausimui, kadangi tarp mūsų kūno ir mąstysenos yra glaudus ryšys. Prieš atsirandant nuodėmei šėtonas pirmiausia pabandė surišti galiūną ir jam tai pavyko, tačiau Jėzus, atėjęs su išgelbėjimo misija, surišo šėtoną ir tapo nugalėtoju. Beje, Kristus nuolat konfliktuoja su šėtonu kovodamas už kiekvieną žmogų. Tai vyksta ne tik krikščioniškojo gyvenimo pradžioje, bet ir vėliau. Ši kova – kova dėl proto.
Jėzus aiškiai parodė, kad visų svarbiausia yra vidiniai žmogaus motyvai, jo protas, o ne išoriniai veiksmai. „Žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Sam 16, 7). Dievas visada žiūri į širdį. Kai mes kalbame apie širdį, mes turime omenyje protą, nors žodis „širdis“ Šventajame Rašte gali turėti ir kitą reikšmę.
Kaip matome iš Laiško romiečiams (8, 7), tol kol neturime tarpusavio santykių su Viešpačiu Jėzumi, mūsų protas tėra kūniškas. Bet Dievas numatė atnaujinti mūsų protą per Evangeliją (Rom 12, 2). Knygoje „Testimonies“ („Liudijimai“), 3t., 162 p. sakoma, kad jei žmonės nesergi savo kūnų šventume, jie nesugeba garbinti Dievo dvasia ir tiesa. Septintosios dienos adventistai tiki harmoningo fizinių, protinių ir dvasinių jėgų vystymosi būtinybe bei nepailstamai skelbia šią tiesą. Kūnas ir protas yra glaudžiai susiję. Būtent protu mes bendraujame su Dievu bei jungiamės su Juo.
Morisas L.Vendenas
