Atmink Savo pažadą man, Savo tarnui, kuriuo davei man vilties. Net kančioje esu paguostas, nes Tavo pažadas mane gaivina. (Psalmynas 119, 49–50)
Dievo Žodis suteikia mums viltį sunkiu metu. Jis paguodžia, kai užklumpa negalia. Jis dovanoja gyvenimą nevilties akimirką.
Pastorius Piotras Rumackikas kalėjo sovietų gulage dėl savo tikėjimo. Jis suprato, kad net juodžiausioje bedugnėje Dievas suteikia jėgų mūsų kasdieninėms reikmėms.
Kai kalėjimo prižiūrėtojai atėmė iš pastoriaus Bibliją, jo gyvenimas tapo kone nepakenčiamas. Po kelių dienų vienas kalinys padavė jam sąsiuvinį ir pasakė: „Štai, perskaityk šį eilėraštį“. Pastorius pažvelgė ir negalėjo patikėti savo akimis. Tai buvo eilėraštis apie Kristaus kančias Golgotoje. Skaitant jo dvasia raudojo. Jis pradėjo vartyti puslapius ir rado daugiau Šventuoju Raštu pagrįstų eilėraščių bei gausybę ištraukų iš Biblijos. Jų buvo pilnas sąsiuvinis.
Nepažįstamasis pareiškė „Tai tau, gali pasilikti“ ir nuėjo. Tas sąsiuvinis su Biblijos ištraukomis ir Šventojo Rašto tiesomis guodė Piotrą dar penkerius metus. Jis suteikė jam daug brangių akimirkų bendraujant su Dievu.
Vėliau šis pastorius savo nuostabai sužinojo, kad sąsiuvinį jam dovanojęs kalinys anksčiau buvo ateistas. Mongolijos aukštumose vėlai vakare ganydamas avis jis susidomėjo krikščioniškomis radijo laidomis. Jos pakeldavo dvasią ir įkvėpdavo jį vienatvėje. Kad greičiau praslinktų laikas, jis įrašinėjo tas laidas į kasetę, o paskui jų ištraukas perrašinėjo į sąsiuvinius. Vieną iš savo sąsiuvinių jam kažkaip pavyko pasiimti į kalėjimą. Tada tas žmogus ir pajuto norą padovanoti jį Piotrui. Pastoriui šis Mongolijos kerdžius atrodė kaip tie varnai, kurie nešiojo maistą dykumoje atsidūrusiam pranašui Elijui. Dievas rado būdą pasirūpinti jo poreikiais. Visa galinga gulago sargyba negalėjo sutrukdyti Dievo Žodžiui prasiskverbti į jo širdį. Kameros grotos neužkirto Dievo Žodžiui kelio. Dievo Žodžio nesukaustė kalėjimo grandinės. Gyvasis Dievo Žodis teikia stiprybės mūsų kasdieninėms reikmėms įvairiausiose mūsų gyvenimo situacijose.
Skaitydami brangiuosius Šventojo Rašto pažadus, mes taip pat sakome:
„Nes Tavo pažadas mane gaivina“.
Markas Finlis
