STIPRYBĖ MŪSŲ KASDIENINĖMS REIKMĖMS

Atsimink Savo pažadą man, Savo tarnui, kuriuo davei man vilties. Net kančioje esu paguostas, nes Tavo pažadas mane gaivina. (Psalmynas 119, 49–50)

Dievo Žodis galingas. Jis suteikia mums vilties sunkiu metu. Jis paguodžia ištikus negandai. Jis įkvepia gyvybės nevilties akimirką. Jis veda sumaišty ir ramina, iškilus abejonėms. Jis drąsina mūsų širdis tamsiausiais gyvenimo momentais.

Neseniai ėmiau interviu iš pastoriaus Michailo Kulakovo, kuris kitados buvo Septintosios dienos adventistų baž­nyčios vadovas buvusioje Sovietų Sąjungoje. Pastoriaus Kulakovo liudijimas padarė didžiulę įtaką mano paties gyve­nimui. Šis pamaldus, didžiai dvasingas Žodžio milžinas dabar paskyręs savo gyvenimą Biblijos vertimo į šiuolaikinę rusų kalbą peržiūrėjimui.

Komunistinio režimo priespaudos metais pastorius Kulakovas sėdėjo kalėjime, buvo išsiųstas į sunkiųjų darbų la­gerius ir visam laikui sovietų vyriausybės ištremtas. Kartais jis ištisas savaites negaudavo žinios iš savo šeimos. Tuo metu jis buvo vos dvidešimt metų perkopęs jaunuolis. Pastorius suabejodavo, ar jo apskritai laukia kokia nors ateitis.

Vieną dieną lagerį pasiekė jam adresuotas paketas. Tai motina siuntė jam keletą paprastų maisto produktų. Pakete buvo paslėptas ir Naujasis Testamentas. Išardęs siuntinį ir pasirausęs jame, cenzorius aptiko seną Bibliją. Jis švystelėjo ją lauk, ir knygai krintant nuplyšo viršeliai, į visas puses išsilakstė puslapiai. Cenzorius, aišku, nesuteikė pastoriui Kulakovui tokios privilegijos turėti Bibliją. Pastoriui paskubom graibstant išsibarsčiusius puslapius, jis nepastebėjo, jog vieną iš jų Kulakovas slapčia įsikišo į kelnių kišenę.

Grįžęs į baraką, pastorius Kulakovas ėmė godžiai skaityti Šventojo Rašto puslapį. Jo žvilgsnis užkliuvo už vie­nos vietos: „Tėve, Aš noriu, kad Tavo Man pavestieji būtų su Manimi ten, kur ir Aš“ (Evangelija pagal Joną 17, 24). Pastoriaus širdis šoktelėjo iš džiaugsmo. Ši vienintelė Šventojo Rašto vieta drąsino jį ištisas savaites. Jėzus, jį mylintis Gelbėtojas, nenorėjo, kad jis būtų šiame purviname, žiurkių pilname barake. Jėzus troško, kad jis būtų danguje. Vie­nintelė eilutė viską pakeitė.

Vienintelė eilutė viską pakeis ir jūsų gyvenime. Dievo pažadai šiandien tedrąsina jūsų širdį ir tepakelia jūsų dvasią.

Markas Finlis