Tad džiaugiuosi silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas. (Antras laiškas korintiečiams 12, 10)
Pasišventęs krikščionis Deivas Draveckis (Dave Dravecky) kiekvieną rytą savo gyvenimą pavesdavo Dievui. Jei esate beisbolo aistruolis, tikriausia žinote, kas nutiko buvusiam „San Francisko Giants“ žaidėjui. Kai piktybinis auglys jo rankoje sukėlė pavojų karjerai, Deivas nesiprašė gydomas. Vietoj to jis atsidavė Dievo valiai, ir jo tylus tikėjimas buvo liudijimas milijonams.
Dievas padarė Deivui Draveckiui stebuklą. Nors operacijos metu buvo pašalintas svarbus raumuo, šis žmogus vėl grįžo į beisbolo aikštelę. Tūkstančiai San Francisko aistruolių džiaugsmingai šaukė, kai jis vėl pasirodė Kendlstik parke. Neįtikėtina, Deivas netgi laimėjo varžybas.
Deivas Draveckis sugrįžo! Tačiau stebuklas tetruko mažiau kaip savaitę. Deivas žaidė Monrealyje, ir jau atrodė, kad rungtynės bus laimėtos, kai staiga, paduodant kamuolį, jo ranka lūžo. Visa žiūrovų minia girdėjo siaubingą kaulo pokštelėjimą. Deivas nukrito.
Kai jį nešė iš aikštės, Deivas tyliai išpažino savo tikėjimą Dievu. Šis tikėjimas nesusvyravo per ilgus nežinomybės mėnesius. Pagaliau gydytojai nusprendė, jog nėra kitos išeities, kaip tik amputuoti ranką. Tai jie ir padarė.
Ar Deivas įsiskaudino, kai Dievas, užuot išgydęs jį, visam gyvenimui paliko neįgaliu?
Anaiptol. Visos šalies pasauliečiai sporto žurnalistai žavėjosi jo tikėjimu – tvirtu kaip uola. Ko gero Deivui Draveckiui prisireikė daugiau tikėjimo, kad pasitikėtų Dievu, kuris, atrodytų, jį apvylė, negu jam būtų reikėję prašant išgydymo. Esu įsitikinęs, kad pademonstruodamas ramų Deivo pasišventimą Dievas padarė didesnį stebuklą nei fizinis išgydymas.
Apaštalo Pauliaus tikėjimas taip pat buvo tvirtas kaip uola. Jis irgi kentė nepagydomą fizinę negalią. Apaštalas tris kartu prašė Dievo stebuklingai jį išgydyti. Dievo atsakymas buvo aiškus. „Gana tau Mano malonės, nes Mano galybė tampa tobula silpnume“ (Antras laiškas korintiečiams 12, 9). Įsimintinas ir Pauliaus atsakymas: „Todėl aš mieliausiu noru girsiuosi silpnumais […]. Tad džiaugiuosi silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas“ (9–10 eilutės).
Toks įspūdis, kad dvasiniu požiūriu mes esame stipriausi tada, kai būname silpniausi. Dievas yra šalia, ir tikėjimu mes įsikimbame Jam į ranką. Mūsų tikėjimas užtikrina mus, kad Jis niekada mūsų nepaliks. Kaip ir Deivą Draveckį bei apaštalą Paulių, Dievas šiandien ragina mus tikėjimo ranka laikytis Jo.
Markas Finlis
