Tik ištverkite tikėjime įsitvirtinę bei įsišakniję ir nesiduokite atitraukiami nuo vilties Evangelijos, kurią išgirdote, kuri paskelbta visai kūrinijai po dangumi. (Laiškas kolosiečiams 1, 23)
Džordžas nesutiko eiti į kompromisą. Atradus Dešimties įsakymų Įstatymą, sabatos tiesa apkaltino jį. Jis nusprendė, kad, nors, kiek jam žinoma, niekas pasaulyje sabatos nešvenčia, jis bus ištikimas savo sąžinei.
Kadangi Džordžas gyveno ortodoksiškoje valstybėje, jis buvo atskirtas nuo bažnyčios. Jo bendruomenėje niekas nieko iš jo negalėjo pirkti ar jam parduoti. Jo vaikai negalėjo lankyti mokyklos, nes visos mokyklos buvo ortodoksiškos. Jis buvo izoliuotas savo paties bendruomenėje.
Tačiau šis žmogus tikėjo, jog tai, kas parašyta Biblijoje, yra tiesa. Jis nusprendė bet kuria kaina nenusižengti Šventajam Raštui. Po trejų metų jo šalyje apsilankė Britų ir užsienio Biblijos draugijos atstovai. Džordžas paklausė jų apie biblinę sabatą. Jų argumentai buvo neįprastai priešiški: esą mes gyvename nebe Įstatymo, o malonės laikais, esą nesvarbu, kokia diena švenčiama. Tačiau jie neįtikino šio žmogaus. Jų argumentai jam pasirodė per silpni.
Po atkaklių ieškojimų jis pagaliau sužinojo, kad maža sabatos šventėjų grupelė yra Turkijoje. Kadangi Džordžas neturėjo jų adreso, jis paprasčiausiai parašė: „Bet kokiems sabatos šventėjams Stambule, Turkijoje“. Jis šešis mėnesius rašė laišką po laiško ir laukė atsakymo.
Pagaliau po ilgų mėnesių vienas jo laiškas pasiekė sabatą švenčiančią nedidelę bažnyčią Stambule. Ryšys buvo užmegztas. Džordžas sužinojo apie visą pasaulį apėmusį Septintosios dienos adventistų judėjimą ir tapo adventistu. Galiausiai jam teko išsikraustyti iš savo miestelio. Dievas jį laimino. Jo vaikai lankė ne ortodoksiškas mokyklas. Jis pradėjo nedidelį verslą, kuris suklestėjo. Ilgainiui jis tapo mažos Adventistų bažnytėlės Graikijoje vadovu.
Džordžo istorija nėra unikali. Visame pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie ištikimai atsidavę tiesai. Žodis „ištikimai“ reiškia, kad jie narsiai jos laikosi ir nesvyruoja. Nuoširdžioje maldoje Dovydas pasakė: „Mano širdis ištikima, Dieve; mano širdis ištikima“ (Psalmynas 57, 8). Ar jūsų širdis ištikima? O gal jus formuoja aplinka? Gal pasiduodate populiariosios kultūros įtakai?
Džordžas priėmė tvirtą sprendimą. Šis sprendimas darė įtaką kiekvienam jo poelgiui. Paprastai tariant, Džordžas apsisprendė nedaryti nieko, kas nepatiktų Dievui. Jis pasiryžo leisti Dievo Žodžiui formuoti jo mintis, Šventajai Dvasiai vadovauti jo veiksmams, o Kristui daryti įtaką jo elgesiui. Kodėl Džordžo pasirinkimas šiandien negali tapti jūsų pasirinkimu?
Markas Finlis
